Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/335

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


čiaus organizuotam, lietuvių studentų rateliui. Ryšium su Akelaičio byla 1861—1862 turėjo slėptis. 1863 sukilimui prasidėjus, stojo į Jablonovskio-Dluskio būrį, dalyvavo jo veiksmuose ir kautynėse ties Papile buvo sužeistas, šį būrį rusams likvidavus, 9 mėnesius slėpėsi Žemaitijoje ir tik 1864 per Rygą ir Kopenhagą jūra pabėgo į Stockholmą. Ten pradžioje dirbo viename antikvariate, o 1870 įsteigė savo antikvariatą Stockholme, kurį turėjo ligi mirties. Jis skelbė įvairių senienų katalogus, jį plačiai išgarsinusius kaip senienų žinovą. Švedijoje daug rasdamas įvairių Lietuvos ir Lenkijos istorinių senienų, švedkarių laikais švedų karių Lietuvoje ir Lenkijoje prisigrobtų, siuntė į Šveicarijoje įkurtą po 1863 sukilimo muzėjų. To muzėjaus vienu iš direktorių ir jis buvo nuo 1875. Kad ir nustojęs tiesioginio ryšio su Lietuva, su ja moraliojo ryšio nenutraukė; slapyvardžiu vartojo lietuvišką savo pavardės formą Bukaitis; šeimoje auklėjo meilę Lietuvai (jo duktė ištekėjo už lietuviškos Želmens draugijos Paryžiuje steigėjo dr. Geršins-kio); viename Rappersvilio muzėjaus valdybos posėdyje pareiškė, kad visos jo l'ietu-vą liečiančios dovanos muzėjui tik laikinai dedamos Rappersvilyje, o kai patys lietuviai savo muzėjų įkursią, visi tie daiktai turės būti lietuviams atiduoti. Tik, aišku, tokios sąlygos lenkai nesilaikė, ir atsista-čius Lenkijos valstybei, visą Rappersvilio muzėjų kartu su visomis lietuviškomis B. dovanomis nugabeno į Varšuvą ir II pas. karo metu kartu su visu savo tautiniu mu-zėjumi pražudė.

Vėliau B. savo aukas siuntė jau ne į Rap-persvilį, bet į Krokuvą. O dar prieš savo mirtį sužinojęs, kad lietuviai ruošia 1900 Paryžiaus parodoje savo lietuvišką pavilio-ną, savo iniciatyva šį sumanymą tuojau parėmė stambia auka.

K. Asplund Bukovskis Ett konsthandelshus i Stockholm 1870—1945, 1945.

2) Mykolas (apie 1846 Panevėžio aps. — 1888 IV 15 Maurecourt ties Paryžiumi). Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, iš jos 1863 išėjo į sukilėlius ir dalyvavo Ludkevičiaus, Jablonovskio, kun. Mackevičiaus būriuose. Sukilimą likvidavus, emigravo Prancūzijon.

Bukranionas (gr.) jaučio galva. Senovės Graikijoje dievams aukojamos galvijų kaukolės, primenančiais senesnes kruvinąsias aukas. Ilgainiui B. išvirto kaukėmis, vartojamomis švenčių žaidimuose ir ornamentais, vartojamais namams, paminklams, antkapiams papuošti.

Buksyras ž. Vilkikas.

Buksmedis (Buxus) Buxaceae šeimos amžinai žaliuoją medžiai ir krūmai. Lapai panašūs į bruknės. Esama 30 skirčių. Bukus sempervirens L. išauga ligi 15 m augščio, 50 cm storio. Mediena geltona, labai sunki, tanki, kieta. Vartojamas tekinamiesiems, raižomiesiems dirbiniams, muzikos instrumentams (klarnetams). B. mėgsta ūksminę, drėgną, labiau kalkingą augia-vietę. Auga ir įvairiose dirvose. Galima auginti vegetatyviškai. Labai vertinamas gyvatvorėms. Lietuvoje atsparus. Savaime išplitęs pietų Europoje, Juodosios jūros srityje, šiaurės Afrikoje. Yra daug B. atmainų, pvz. var. arborescens L., var. suffru-tisesa L.

Buksnapis, taip pat dantsnapis, skujokas, storsnapis, svilikas (Coccothraustes coccothraustes) žvirblinių (Oscines) būrio, kikilių (Fringillidae) šeimos paukštis. Apie 17 cm ilgio, didelės galvos, labai storo kūgelio pavidalo snapo. Patino galva rusva su šviesesne kakta, nugara bronzinės spalvos, sparnuose baltas laukelis. Patelės spalvos netokios ryškios. Gyvena Europoje ir Azijos rytuose, žiemai iš šiaurės kraštų pasitraukia į pietus ar pietvakarius. Iš Lietuvos, kur B. gana paplitęs, daugumas jų rudenį išskrenda, bet atskiri egzemplioriai dažnai ir žiemai palieka. Lietuvoje daugiausia laikosi maišytuose ar lapuotuose miškuose. Ypač mėgsta mišku apaugusius Nemuno skardžius. Minta medžių, ypač skroblo ir guobos grūdais. Vyšnioms bręstant, pridaro daug žalos sodams, daug vyšnių sunaikindamas. Lizdą krauna medžiuose, deda 4—5 žalsvai išmargintus kiaušinius.

Buksva į rato stebulę įdedamas geležies žiedas, kad stebulė mažiau diltų. Seniau geležies vietoje vartodavo dar ir ąžuolo ri-tulėlius.

Bukša Mykolas (g. 1869 IV 4 Vilniuje) dirigentas, kompozitorius. 1888 baigęs Vilniaus gimn., stojo į Petrapilio konservatoriją, kurioje 1900 pabaigė fortepiono ir kompozicijos klasę. Teatruose diriguoti pradėjo 1897 Vilniuje. Konservatoriją baigęs, dirigavo 1900 — 1911 Petrapilyje, 1914—1924 Maskvoje ir kaikuriuose kituo-

Buksnapiai

M. Bukša

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai