Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/336

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


se Rusijos miestuose. 1924—1926 buvo Vla-dikaukazo konservatorijos direktoriumi ir profesoriumi. Iš viso yra mužikiškai paruošęs ligi 75 operų ir joms dirigavęs. 1927 atvyko į Lietuvą. Pirmasis jo statymas Kauno teatre buvo Verdi Aida, o po to jis statė dar ligi 20 operų. Be to, B. yra dirigavęs ir simfoninių koncertų. Lietuvos operos teatre B. pagyvino ir išplėtė operos repertuarą, žymiai pagerino operos orkestrą. Mužikiškai paruošė ir dirigavo J. Kar-navičiaus Gražiną, Radvilą Perkūną ir A. Račiūno Tris Talismanus. Parašė kantatą Rai ir Peri, sonatą smuikui, uvertiūrų ir dainų chorui ir solo.

Bukšnaitis Pijus (g. 1881 X 9 šakių aps. Jankų vi. Laukiniškės k.) visuomenininkas, muzikas. Mokėsi Veiverių (1896) ir žitomi-ro mokytojų seminarijoje. Muzikos mokėsi pas vargonininką Bendoraitiį Griškabūdyje, .1902 kun. Gruberskio muzikos kursuose Plocke. 1899—1904 vargonininkavo Ukrainoje, nuo 1904 Skriau-džiuose. Kaip revoliucijos dalyvis 1905 buvo atleistas iš vargonininkų ir turėjo bėgti į JAV, kur įsikūrė New Yorke ir gavo vietą banke. Spaudoje bendradarbiavo Kovoje 1905—1909, Vienybėje Lietuvninkų nuo 1908, Tėvynėje, Lietuvoje. Trumpam redagavo Keleivį, 1912—1918 juokų laikraštį Tarką, 1934-1937 buvo Vienybės redakcijos narys. Dalyvavo viešajame Amerikos lietuvių gyvenime, sakydamas prakalbas, mokydamas chorus, rengdamas spektaklius. 1909 buvo LSS sekre-rius, 1918—1920 Amerikos Lietuvių centrinio komiteto sekretorius. Parašė ir išvertė eilėraščių bei komedijų — libretai M. Petrausko operetėms Velnias išradėjas 1915, šventoji naktis, komedijas — Mulkiai ir mulkinyčios, Literatas, Kajetonas, Anupras, čebatai išėjo. Jo išverstos operetės: Silvija, Kornevilio varpai, Raganius, Laima, Mieganti karalienė, Cukrinis kareivis, Bailus daktaras, Gražioji Galatėja.

Bukšnys Vincas (g. 1858 Marijampolės aps.) šaltkalvis, dirbęs Varšuvoje. Ryšium su Proletariato narių pasikėsinimu 1886 VI 23 nužudyti provokatorių Pinskį buvo Varšuvoje suimtas, 1888 buvo 10 metų ištremtas į rytų Sibirą. 1897 pabėgo iš Orenburgo gubernijos.

Buktos girininkija Marijampolės miškų urėdijoje, ploto 3200 ha. Miškai daugiausia drėgni, mišrūs — beržo, juodalksnio, eglės, drebulės, ąžuolo, uosio, skroblo, liepos. B. G. yra ir Naujavalakių Palios dalis, 1254 ha ploto.

Buktos miškas 1) Marijampolės miškų urėdijos, Liudvinavo ir Krosnos vi. prie Marijampolės—Alytaus plento. 2916 ha ploto. Atskiros jo dalys: D. Bukta, Barsukai, Vartai, Vartai-Papaliai, Degimai, Degimai -Papaliai. Be to, visas šis miškas kitų vadinamas žalioji. Dirvožemis molio, daugiausia drėgnas. Sudėtis — beržas, drebulė, eglė, juodalksnis, uosis, skroblas, vietomis ir ąžuolas, guobos, liepa.

2) Alytaus aps. Birštono vi., palei Nemuno dešinįjį krantą, 349 ha ploto. Augia-vietė smėlio, pelkėta. Labiausiai pušynai, bet yra ir eglių. Medynai III augštumo, brandūs, vidutinio amžiaus.

Buktos Palios Liudvinavo, Krosnos, Simno ir Gudelių vi., 3519 ha ploto. Vakarų dalis šliejasi prie Buktos miško, rytų prie Žuvinto ežero. Tai yra pelkėtas ir dar netikras durpynas, apaugęs skurdžiomis pušaitėmis, berželiais, juodalksniais.

Bukutis (Bukys), vilkuties Sitta europea) žvirblinių (Oscines, Passeriformes) būrio paukštis, su trimis kitomis gentimis sudarąs nedidelę Sit-tidae šeimą. Ligi 15,5 cm ilgio, maždaug žvirblio didumo. Viršutinė kūno dalis žiba, per akį ligi sprando eina juoda juostelė, apačia balta ar balkšva, šiaurės Europos B. turi grynai baltą apačią. Tai Sitta europaea europaea. Vidurinės Europos B. turi šviesiai rūdą apačią. Tai Sitta europaea cae-sia. Lietuvos B. pereinamojo laipsnio tarp tų dviejų formų. Tai Sitta europaea home-yeri. B. gyvena miškuose, soduose ir sodybose. Nereti ir miestuose. Minta vabzdžiais, juos daugiausia rinkdami medžių žievės plyšiuose. Jie yra naudingi žemės ūkiui, naikindami daug sodų bei miškų kenkėjų. B. lesa ir kanapių, aguonų ir riešutų grūdus. Lizdą krauna uoksose. Deda 6—9 balsvus kiaušinius pilkomis ir rudomis dėmėmis.

Bukvar (raidynas, abėcėlė) rusų kalbos elementorių pavadinimas. Spaudos uždraudimo metu lietuviams maskoliškąsias raides brukant, 1865 J. Krečinskio iš Zolotovo išverstas elementorius buvo pavadintas Bukvars žemaitiškai rusiškas.

Bukvyčia (Betónica L.) lūpažiedžių šeimos žolės su netaisyklingu vainiku. B. didžiažiedė (Betónica grandiflora W.) augi-

P. Bukšnaitis

Bukumai

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai