Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/340

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


G. Weigand Bulgarische Grammatik 2 leid. 1917; S. Mladenov Istorija na bulgarskija ezik 1935; S. Mladenov i S. Vasüev Gramatika na bulgarskija ezik 1939; R. Trautmann Die slavische Voelker und Sprachen 1947.

Bulgarų literatūra. Rašytinė B. L. prasidėjo IX a., veikiant Bulgarijoje slavų apaštalams Kirilui ir Metodijui, gi ji suklestėjo caro Simeono valdymo metu (888—927). Tada buvo verčiamos bizantie-čių kronikos, perdirbinėjamos Senojo Testamento legendos. iNusižiūrint į bizantie-čius ir graikus, buvo parašyta Trojos karo istorija. ‘Senoji B. L. atstovaujama daugiausia teologinių bei liturginių veikalų, iš kitų kalbų verstų arba perdirbtų. Turkų okupacija sustabdė B. L. normalią pažangą 400 metų. Bulgarai buvo spaudžiami ne tik turkų, bet ir graikų bažnytinių Kie-rarchų. ¡Naujoji B. L. prasideda XVIII a. pabaigoje. B. L. veikalai buvo spausdinami užsienyje. 1762 vienuolis Paisij Chilan-der parašė bulgarų tautos istoriją (išsp. 1844), J. Sapunov 1828 išvertė Šventąjį Raštą į bulgarų kalbą ir parašė pirmąją bulgarų kalbos gramatiką. Betgi B. L. gyvesnis sąjūdis prasidėjo 1860—1878 — Bulgarijos nepriklausomybės prieaušryje ir tarnavo bulgarų tautos laisvės kovoms, šio meto įžymesni rašytojai: poetas Chr. Botev (1848—1876), L. Karavelov (1837— 1879), prozinės literatūros pradininkas, G. Rakovski (1821—1867) parašęs kelis artimos praeities romanus. P. R. Slaveikov (1827—1895) žymus patriotinėmis, satyrinėmis poemomis. J. Vazov (1850—1921) išgarsėjo romanu Pod Igoto, išverstu į daug svetimų kalbų.

B. L. palietė Europos literatūriniai sąjūdžiai. Prancūzų ir rusų simbolistų įtakoje rašė P. Javorov (187&-—1914), T. Traja-nov (m. 1944), N. Lilijev (g. 1885), P. To-dorov (1879—1916). Po I pas. karo bulgarų prozininkai pasuko realizmo kryptimi, žymesni jų atstovai: Elin Pelin—D. Ivanov (1876—1949), J.' Jovkov (1880—1937) D. šišmanov (1889—1945).

J. Vazov La formation d’un écrivaine bulgare 1850—1921, 1938; B. Penev Istorija na novata uaigarska literatūra 1930.

Bulgarų menas prasideda drauge su krikščionybės įvedimu. 864 priėmus bulgarams krikščionybę iš Bizantijos, B. M. pateko bizantinio meno įtakos orbiton. Iš prieškrikščioninio periodo yra išlikęs vad. Madaro raitelis — uoloje iškaltas žmogaus didumo karaliaus Krūmo (m. 814) bareljefas.

Architektūra. IX—X a. prie caro Simeono D., architektūra reiškėsi bažnytinių pastatų pavidalu. Ababoje buvo pastatyta didelė bazilika, kurios, be cokolio, nieko neišliko, ir Ochridoje šv. Sofijos cerkvė. Antrosios imperijos metu (XII a.) Tirnove buvo pastatyta šv. Dimitro cerkvė, kurios išliko tiktai absida, ir Keturiasdešimt kankinių cerkvė, šv. Petro ir Povilo cerkvė, statyta XII a. pabaigoje, per 1913 žemės drebėjimą buvo sunaikinta. Tada taip pat buvo sunaikinta ir šv. Jono cerkvė Mezemboje, statyta irgi XII a. Tų cerkvių liekanų tyrinėjimai parodė, kad bulgarų architektūra pasižymėjo fasadų dekoravimu, polichromija, kurią daro besikeičiančios eilės akmenų ir plytų. Sienų plokštumos buvo suskaldomos plokščiomis nišomis, viršuje baigtomis apvaliais lankais. Pastarosios neturėjo jokio ryšio su pastato struktūra, arba, kitaip sakant, sienų plokštumose buvo išdėstytos laisvai, tiktai kaip dekoracinis motyvas.

Skulptūra. Monumentaliosios skulptūros B. M. nevartojo. Išimtį daro skulptūra medyje, kurios pavidalo čia keli žymūs paminklai sukurti, pvz. šv. Mikalojaus bažnyčios Ochridoje medinės durys XIII a. ir tokios pat durys XIV a. šv. Jono vienuolyne Riboje.

Tapyba yra žymiai vertingesnė. Ja buvo puošiama cerkvių pastatų visas vidus. Ji buvo atliekama ne freskos, bet vadinamuoju „skysčiuoju būdu”. Tai menininkui buvo progos labai niuansuoti spalvas. Iš pirmosios imperijos laikų nė vieno tapybos paminklo neišliko. Komnenų ir Pa-leologų renesanso laikai atstovaujami įdomių paminklų. Mažos cerkvės Bojanoje (ties Sofija) freskos yra darytos 1259. Sienose atvaizduotos legendos iš cerkvės patrono šv. Mikalojaus Taumaturgo gyvenimo. Moterims skirtojo nefo įėjimą saugo šv. Barbora ir šv. Nedelia. Tai yra ikonografinis savumas. B. tapybos XV a. įžymiausiu paminklu laikomos freskos šv. Petro ir Povilo cerkvėje Tirnove. Miniatiūros neprilygsta freskų tapybai: yra daug menkesnės vertės. Įdomesnės miniatiūros Manasijo kronikoje (Vatikano bibliotekoje) ir bulgarų evangelijų knyga Britų muzėjuje Londone. Naujasis B. M. atgijo XVIII a.

B. Denev Kavalos uostas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai