Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/346

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


rašinėjo su Leleveliu ir laikraštyje Sever-nyj Archiv spausdino Lelevelio Karamzino Istorija russkago gosudarstva X ir XI tomuose kritiką. Bendravo net su dekabristais, bet 1825 palikęs Severnaja Pčela leidėju, pasidarė didelis valdžios šalininkas. Valdžiai išdavė pasislėpusi dekabristą Kū-chelbeckerį. Ypač didelę bičiulystę palaikė su III (žandarų) skyriaus viršininku A. Beekendorfu ir jo padėjėju L. Dubeltu. Jis žandarams įskundė Puškiną, Krajevskį. B. parašė nešvankų straipsnį prieš sukilusius lenkus. Rusų šviesuomenėje buvo labai nemėgiamas, ir jo adresu buvo paleista pilna kandžių epigramų. Išsp. Sočinenija 41839—1844, Ivan Vyžigin : -1830, Dmitrij Samozvanec ;il842, Mazepa 1834, Pamiat-nyja zapiski tituliarnago sovetnika Čuchi-na 1835, Kartinki russkich nravov 1845, Su-vorov 1843, Vospominanija 1846—1849.

M. Lemke Očerki po istorii russkoj cenzury i žurnalistiki XIX stoletija 1904.

Bulič Frane (1846—1940) katalikų kunigas, kroatų archeologas, ištyrinėjęs romėnų ir ankstyvosios krikščionybės laikų senienas Dalmatijoje. Išsp. Dioklecijan 1916, Stridon, rodno miesto sv. Jeronimą 1920.

Bulygin Aleksandr (1851—1919) rusų politikas, 190o—1916 valstybės tarybos narys. Pagarsėjo vad. B. dūmos, patariamojo valstybinio organo, projektu.

Bulimija (gr.) skrandžio neurozė, liguistai padidintas noras valgyti („vilko apetitas”), pasitaikąs psichiškai nesveikiems ir cukrine liga sergantiems arba rekonvales-centams.

Bulimus pilvakojų (Gastropoda) klasės sausumoje gyvenančių moliuskų gentis.

Buljonas (pr.) sultinys, tai viralas, ilgai virta sriuba iš kaulų, daržovių, grybų. Tam tikru būdu pagamintas B. yra maitinamoji medžiaga bakterijoms auginti.

Bulių kova. B. K. kilmė jieškotina senovės religinėse žemdirbių apeigose, kuriose bulius, seniausias darbinis, laukų darbams vartotas galvijas, buvo svarbiausias religinių apeigų veikėjas. Bulius laimėtojas buvo iškilmingai vainikuojamas ir paskui aukojamas dievams, derliaus ir žemdirbių globėjams. Religinė apeiga, kur buliai kovoja su buliais, plačiai žinoma Azijoje ir Afrikoje. Iš Azijos šis paprotys atklydo į Europą ir paplito Viduržemio jūros pakraščiuose, o iš čia ir į ’ispanų bei portugalų kolonijas. B. K. prarado sovo religinę reikšmę ir prasmę.

Senovės romėnų paliktas B. K. paprotys ir dar arabų panaujintas virto vieša pramoga, B. K. su žmonėmis. Ispanijoje ši pramoga vadinama Corrida de toros. Jos daromos specialiose aikštėse, kurių Ispanijoje yra apie 225, o didžiosios aikštės gali talpinti ligi 12.000 žiūrovų. Cirko arenoje pat pradžioje raiti jietininkai (picadoros) bulių įerzina, paskiau strėlininkai (ban-derilleras) įsiutina ir paskiausiai matadoras trumpą durklą turi įsmeigti jaučio sprandam Matadorų menas sunkus ir rizikingas, nes nevienas miršta nesava mirtimi.

Bull (angį.) Anglijoje ir JAV vadinamas biržos spekuliantas, perkąs vertybę su tikslu ją parduoti didesne kaina. Tos pačios reikšmės turi prancūziškas žodis Haussier.

Bull 1) Edward (1881—1932) norvegų istorikas, nuo 1917 Oslo universiteto profesorius. Išsp. Karl Marx 1918, Den rusis-ke arbeider — og bon de révolution 1922, Kristianias historié 1922—1936, Dėt norske folks liv og historié gjennem tiderne 1931.

2) Jacob Breda (1853—1930) norvegų poetas ir rašytojas, rašęs patriotinių ir religinių giesmių, istorinių romanų. Išsp. Folk fra Dalem 1897, Eline Vangen 1906, Glomdalsbruden 1908, Hr. Samuel 1920.

3) Olof Jacob (1883 —1933) norvegų poetas, žymus lyrikas. Išsp. Digte 1911, Nye digte 19,13, Digte og noveller 1916, Stjernerne 1924, Oinos og Eros 1930, Ignis ardens 1932. Raštų rinkinys 1942.

Bulla dėžutė su amuletu prieš kerus. Ją romėnų berniukai ligi subręstant nešiodavo ant kaklo, o mergaitės — ligi ištekant.

Bulla pilvakojų (Gastropoda) klasės moliuskų gentis, gyvenanti Atlante.

Bulla aurea ž. Aukso bulė (I t. 423 psl.).

Bulla in coena Domini ekskomunikacijos ištarmių rinkinys, pradžioje sudarytas iš nedaugelio posakių, vėliau žymiai praplėstas ir popiežiaus Pijaus V padarytas bažnytinių bausmių įstatymu. Pradžioje ji skaityta Kristaus Dangun žengimo ir šv. Petro dedikacijos šventėse, o vėliau tik Didžiajame Ketvirtadienyje. Seniausio savo pavidalo jos būta jau popiežiaus Grigaliaus IX laikais. Seniausios, dar iš XII a. jos sentencijos nukreiptos prieš eretikus, popiežių bulų falsifikatorius. Schizmos laikais jon įtraukti antipopiežiai, vėliau husitai, Feliksas V, Grigas iš Heimburgo. Leonas X jon įtraukė M. Liuterį. Nuo XV a. joje iš-

F. Goja Bulių kova

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai