Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/350

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


ziejai, Vincas Kisielius, Petras, Viktoras ir Pijus Virkauskiai. Organizacija platino laikraščius ir atsišaukimus Daukšių apylinkėje. B. buvo įsteigęs Padovinio liaudies banką, buvo Padovinio valsčiaus viršaičiu.

4) Juozas (g. 1909 VII 5 Utenos aps. Leliūnų vl. Gulelių k.) ginklų ir mechanikos inžinierius. 1930 baigė augštesniąją technikos mokyklą Kaune, 1932 pirmą ginklavimo karininkų laidą. Lankė VDU technikos fakultetą, 1935—1937 taikomąją artilerijos mokyklą Fontainebleau Prancūzijoje, 1937—1939 augštąją ginklų fabrikacijos mokyklą Paryžiuje. 1932-1935 dėstė karo mokykloje ir jėzuitų gimnazijoje, 1929—1940 ginklavimo laboratorijoje Kaune, 1940—1941 Linkaičių ginklų dirbtuvių techninis direktorius, 1943—1944 Bakelito fabriko direktorius. Nuo 1946 L’Air Liquide bendrovės pradžioje Paryžiuje, paskiau Montrealyje, Kanadoje, tyrimo laboratorijos inžinierius.

1933—1934 Kariūne išsp. Pasaulinė ginklų apžvalga. Nepriklausomojoje Lietuvoje (Kanadoje) veda skautų skyrių. 1948—1952 įpatentavo naujus plieno apdirbimo būdus.

5) Kęstutis (g. 1896 XI 16 Taline) diplomuotas inžinierius, 1930 baigęs Char-lottenburgo augštesniąją technikos mokyklą Berlyne. 1930 — 1940 tarnavo Lietuvos geležinkelių žinyboje, paskiausiu metu ėjo Geležinkelių valdybos direktoriaus pareigas. žymus sportininkas ir daugelio sporto šakų pionierius Lietuvoje. 1917 laimėjo Taj-lino dviračių meistro titulą, 1922 Lietuvos dviračių lenktynių meistras. 1922—1929 greitojo čiuožimo lenktynėse laimėjo 20 pirmųjų vietų. Lietuvos sporto lygos steigėjuose. 1930—1933 LFL Sąjungos pirmininkas. 1941 VI 14 išvežtas į Sibirą.

6) Vytautas (g. 1898 XII 9 Taline, Estijoje) Jono Jurgio (2) sūnus. Teisininkas. Gimnaziją baigė Taline. 1922 —1926 teisių mokslus studijavo Karaliaučiaus universitete ir 1928—1929 Lietuvos universitete. 1933—1944 buvo Šiaulių apygardos teismo prokuroro padėjėju, Kauno apygardos teismo prokuroru, Apeliacinių rūmų prokuroru. 1934 tardė Klaipėdos nacių vadus Neumanną ir Sassą. 1947—1948 Flens-burgo DP jūrų mokyklos dėstytojas ir 1949 International Refugee Organisation 918 regiono juriskonsultas. Vienas iš Lietuvos sporto lygos steigėjų ir 1927—1928 jos vicepirmininkas. 1927—1928 Lietuvos Fizinio Lavinimosi Sąjungos pirmininkas.

Bulotienė-Steponovaitė Aleksandra (1891 III 22 Omske Sibire — 1941 VI vokiečių nužudyta Vilniuje) visuomenės veikėja. Baigusi gimnaziją Omske, studijavo Petrapilyje Augštajame moterų politechnikos instituto chemijos fakultete. Paskiau Šveicarijoje, iš kur 1913 atvyko į Vilnių ir ištekėjo už A. Bulotos. Rašytojos žemaitės padedama, pramoko lietuviškai ir paskiau pati žemaitę globojo. Nuo 1914 priklausė beveik prie visų Vilniaus lietuvių pažangiųjų organizacijų. Ypač daug dirbo žiburėliui, kurio daug metų buvo pirmininkė. Karo metu jos rūpesčiu žiburėlio draugija gavo lėšų iš Tatjanos komiteto. 1916—1917 su vyru važinėdama Amerikoje, žiburėliui buvo surinkusi ligi 5000 dolerių. 19.17 grįžusi iš Amerikos Petrapilin, kurį laiką dirbo Rusijos steigiamojo seimo rinkimo komisijoje ir paties steigiamojo seimo soc. rev. frakcijos sekretore. Grįžusi į Marijampolę, 3 metus buvo mokytoja Marijampolės realinėje gimnazijoje. 1928 stojo į LU teisių fakultetą. .1929 3 mėnesius buvo koncentracijos stovykloje Varniuose ir paskiau metus užsienyje ištremta. 1930 baigė universitetą ir buvo prisiekusio advokato padėjėja, nuo 1933 Marijampolės apygardos teismo kandidatė. Nuo 1927 Lietuvos Vaiko Draugijos Marijampolės skyriaus pirmininkė. Dar prieš I pasaulinį karą rusų kalba išvertė ir žurnale Sovrennik išspausdino kelias žemaitės apysakas. Amerikoje bendradarbiavo Naujienose ir kt. 1926 pradėjo redaguoti lietuvių kalba laikraštį Socialistas, tačiau jo pirmas numeris 1926 pabaigoje nebuvo iš spaustuvės išleistas. Vokiečių ir rusų bolševikų karui prasidėjus, kartu su vyru Vilniuje buvo suimta ir vokiečių nužudyta.

Bülow Bernhard (1849 — 1929) vokiečių politikas, labai išsimokslinęs diplomatas. Dėl politinio takto daug metų galėjo sugyventi su Vilhelmu II. Nuo 1888 pasiuntinys Bukarešte, 1893—1897 pasiuntinys Romoje. 1897—1900 užsienio reikalų ministeris. 1900—1909 kancleris. 1905 gavo kunigaikščio titulą. Savo patarėjo F. A. Hol-steino įtakoje pablogino Vokietijos politinę padėtį, nes nesugebėjo sukliudyti susidaį-ryti vad. Entantei. Nenuosekli B. politika buvo ir 1905 Marokos krizės metu. Ypač pablogino santykius su Rusija, nes B. 1908 rėmė Austriją, prisijungusią Bosnijos ir Hercegovinos provincijas. .1909 Vokietijos parlamente B. finansinės reformos projektas buvo atmestas, ir jis turėjo atsistatydinti. 1914—1915 Romon buvo siųstas vokiečių atstovu, italus palenkti vokiečių ir austrų pusėn. Bet ir šio uždavinio jam ne-

J. Bulota

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai