Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/353

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


eilės toje pačioje vietoje. Jei B. tręšiamos mėšlu, sėjomainoje joms tinka betkuri vieta, bet ypač po lubinų, dobilų ir kitų ankštinių. Netręšiant B. mėšlu, geriau parinkti priešvaisių, jau gavusi mėšlo, arba po gerai pasisekusių ankštinių. Po B, ypač tinka sėti javai, net ankštiniai.

Dirva B. reikia išdirbti giliau, kaip javams, nors jų reikalavimai šiuo atžvilgiu nėra tokie dideli, kaip šakniavaisių. Iš rudens laukas reikia supurinti bei suarti. Juo lengvesnė žemė, juo mažiau ji tenka judinti pavasari prieš sėją, nes drėgmė pravartu taupyti. Mėšlo duodant pavasarį, neišvengiamai tenka arti. Sunkesnėse dirvose mėšlu geriau rudenį tręšti, o lengvesnėse — pavasarį. Mėšlo mažoka turint, ar jei dirva nederlinga, reikia tręšti mineralinėmis trąšomis. Kalio trąšos ypač reikalingos lengvose ir durpinėse dirvose. Azotinės ir fosforinės trąšos naudingos visose dirvose.

Sodinti geriausiai tinka vidutinio didumo gumbai (60—80 g). Dideli gumbai galima pjaustyti, bet taip, kad bent viena sveika akelė būtų kiekvienoje dalyje. Ankstyvąsias B. gera padaiginti šviesoje prieš sodinimą. Sodinti tik į pradžiuvusią ir įšilusią dirvą. ‘Sodinama įvairiais būdais: kastuvu, plūgu, Jordano žymėtoju bei kaupi-ku, specialiomis mašinomis. Atstumas tarp eilių 50—60 cm, eilėse 30—50 cm; sodinimo gilumas 5—10 cm.

B. derlius nuimamas bulvinėmis šakėmis, išariama plūgu, ar nukasama specialiomis bulviakasėmis mašinomis. Derlių renkant, reikia surūšiuoti: pačios mažosios B. suše-riamos, b didieji gumbai laikomi per žiemą ar kol sunaudojama. Geriausia B. laikymo temperatūra yra 3—5« C. žiemą B. laiko rūsiuose arba kaupuose. Kad ir kažkur būtų B. laikomos, svarbu, kad temperatūra būtų maždaug pastovi, kad vandens 'iš dirvos ar kitur nepribėgtų, kad oras laisvai keistųsi. Taip pat reikia pasirūpinti, kad didžiųjų šalčių metu B. neperšaltų.

Žemės ūkio Vadovas II 1935; Th. Rerny Hand-buch dės Kartofielbaues 1928; H. A. Jonės and J. T. Rosa Truck Crop Plants 1928; W. Stuart The Potato 1937.

B. ligos. B. serga dėl parazitinių grybų, dėl bakterijų, dėl vad. virų. Nuo parazitinių grybų pareina B. puvinys, arba maras, B. rauplės, B. šašai, B. vėžys, B. lapų sausligė. Bakterijos sukelia vad. juodąją kojelę, apskritą bakteriozę ir kt. B. lapų susisukimas, B. mozaika ir B. dryžligė yra virinės B. ligos. B. maras pareina nuo grybo bulviakasio paprastojo (Phytophthora infestans), dėl kurio B. pasidaro dėmėti pūvančiomis dėmėmis ir apauga dėmių pakraščiais apatinėje lapų pusėje grybo ko-nidijakočiais su konidijomis. Pastarosios apkrečia B. gumbus žemėje, ir jie taip pat pasidaro dėmėti, švino spalvos įdubusiomis dėmėmis — pradeda pūti. Apsauga: sodinti t ik gerai atrinktus sveikus gumbus, B. laikyti gerai vėdinamuose, sausuose ir nešiltuose rūsiuose arba kitokiose panašiai prižiūrėtose patalpose, bulviakasyje nedangstyti B. nesveikomis pūvančiomis virkščiomis,prieš pat ligai prasidedant, nupurkšti virkščias Bordeaux skystimu. B. vėžys, pareinąs nuo rupiojo bulvinio grybo (Synj-chytrium endobioticum). šio grybo veikiami, B. gumbai apauga nelygaus paviršiaus supūvančiomis karpomis. B. apsikrečia iš dirvos, kur grybas daug metų išsilaiko ne-žudamas. Paprastosios B. rauplės, pareinančios nuo laibagrybių (Actinomyces), B. gumbus paprastai nedaug tesužaloja. B. jomis serga šarmiškos reakcijos dirvose. Piktosios B. rauplės, kurių priežastis pinčia-sporė (Spongospora subterranea), yra labiau nuostolingos. Kai B. gumbai apauga tamsiai rudais lengvai nuskutamais Hypo-chnus solani grybo sukietėjimais, sakome, B. šašais sergant, šis grybas gali pakenkti ir B. diegams, ir aptraukti baltu arba rusvu valkčiu stiebų žemgalius prie žemės. B. la<-pų sausligė, dėl kurios ant lapų atsiranda sausų rudų dėmių, pasirodo kiek anksčiau, kaip B. maras, ši nuo grybo Alternaria soį-lani pareinanti lapų liga yra retesnė, kaip B. maras. Gelsvų dėmių B. lapuose susidaro dėl Cercospora concors. Kovai su sausli-ge ir B. cercospora gali būti pavartotas Bordeaux skystimas. Apatiniai, vėliau ir kiti B. lapai nugelsta ir visas augalas nyksta ir paruduoja, kai vedamuosiuose augalo induose apsigyvena grybas Verticilium al-boatrum. Vedamuosiuose induose gali apsigyventi ir lielių (Fusarium) rūšys. Rūsiuose dėl šių grybų gali sausai arba šlapiai supūti nemažas B. gumbų nuošimtis. B. stiebų žemgaliai pajuoduoja, o visas augalas lieka mažo ūgio ir nugeltusiais, kiek susisukusiais lapais dėl bacilos Bacillus phy-tophthorus. Kitos bakterijos labiau pūdo gumbus lauke arba rūsyje (Bacterium se-pedonicum, Bacillus carotovorus ir kt.). Nuostolius gali sumažinti rūpestinga nesveikų gumbų atranka, B. į rūsius pilant

Bulviakasis Lietuvoje

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai