Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/358

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


ąsočiais, puodynėmis. II pas. kare 80% sunaikintas. Nuo 1945 prijungtas prie bolševikinės Lenkijos.

Buojų miškas Panevėžio aps. Pušaloto vi., 166 ha ploto. Dirvožemis priemolio. III augštumo brandūs minkštieji lapuočiai.

Buojus Panevėžio aps. Pušaloto vi. upelis, 11 km ilgio. Iš kairiojo šono jungiasi su Gimupiu ir daro Meškerdį. Visas upelis kanalizuotas. Baseino plotas 34 km2.

Buonaiuti Ernesto (1881—1946) italų religijos ir filosofijos istorikas, katalikų kunigas. 1914—1932 Romos universiteto profesorius. Modernizmo atstovas. 1924 ekskomunikuotas dėl modernizmo, o visi jo spaudiniai 1924—1944 yra įtraukti į indeksą. 1932 dėl priešfašistinio nusistatymo atleis^ tas iš profesoriaus vietos. Išsp. Le Gnosti-cismo 1907, Le origini dell’ascetismo criš-tiano 1928, Lutero e la Reforma in Germa-nia 1926, Gioacchino da Fiore 21936, Storia dėl cristianesimo 1942—1943.

Buonaparte ž. Bonapartai (III 1.121 psl.).

Buonarotti Filippo Michele (1761—1837) italas, prancūzų revoliucijos dalyvis. 1795— 1796 Babeufo sąmokslo sumanytojas. Išsp. Histoire de la conspiration pour l’égalité -1830.

Buontalenti Bernardo (1536—1608) italų architektas, vėlyvojo renesanso atstovas, daug dėmesio kreipęs į dekoracinę pastato pusę. Garsėjo ir tvirtovių bei teatrų statyba. Svarbiausi pastatai: Vecchio ir Nonfi-nito rūmai.

Buožainė (lot. Knautia) karšuliečių (Dip-sacaceae) šeimos augalų gentis. Ligi 40 rūsių Lietuvoje sausose pievose auga B. dirvine (Knautia arvensis /L./ Coult.), pašarui menkos vertės žolė, smulkių violetinių žiedų.

Buožė pailgo daikto storas, bukas galas; senovinis svėrimo prietaisas, iš si. bezmėnas; perkeltine reikšme stambus ūkininkas, dvarininkas.

Buožėnų miškas Telšių aps. Alsėdžių vi., 100 ha ploto. Eglynas priebrandis.

Buožgalvė (Cottus gobio), kitaip vilkas, vilkutis, puntagalvė. Seorpenidae šeimos, kaulingųjų žuvų būrio, Acanthopterygii po-būrio žuvis, plačios didelės galvos, storo apvalaus liemens, tik uodegos srityje suplotais šonais; ligi 20 cm ilgio. Gyvena visoje Europoje, Lietuvoje nereta. Didesnės B. vartojamos maistui, gaudomos rankiniais samteliais ar mažais žeberklais. B. vartojamos kaip striegtas palaidinėms ir kt. rūšių meškerėms.

Buožgalvis, kūjagalvis, puntagalvis — varliagyvių raidos stadija, ž. Amfibijos (I t. 149 psl.).

Bupthalmus (gr.) nenormaliai padidėjęs akies obuolys.

Buračas 1) Balys (g. 1897 I 18 Šiaulių aps. Sidarų vs.) menininkas. 1920-1921 mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje ir 1921 —1928 buvo pradžios mokyklų mokytoju. Nuo 1929 studijavo grafiką Kauno meno mokykloje. 1924 žiburėlio laikraštėlio iliustratorius grafikas, paskiau ir daugybėje kitų laikraščių. Nuo 1922 dirbo periodinėje spaudoje lietuvių liaudies meno ir kitais klausimais (Gimtajame Krašte, Trimite, Ūkininko Patarėjuje, Pavasaryje, Naujojoje Romuvoje, Lietuvos žiniose, Lietuvos Aide). 1931 Aušros muzėjaus Šiauliuose konservatorius. ;Nuo 19.18 rinko liaudies meną ir tautosaką Čiurlionio galerijai, Aušros muzėjui ir kt. Buvo surinkęs per 3000 dainų, apie 2000 lietuviškų kryžių nuotraukų. Išsp. Lietuviškų juostų raštų albumą 1928.

2) Donatas (g. 1923 V 5 Šiaulių aps. Gražvydų k.) skulptorius. 1949 atvykęs į JAV, baigė Baltimores School of Rineheart. Sukūrė E. A. Poe antkapį Baltimores kapuose, Lozoriaus prisikėlimo reljefą. Dirba ir kaip knygų bei žurnalų iliustratorius.

3) Jonas (g. 1898 VII 8 Šiaulių aps. Sidarų vs.) grafikas ir tapytojas, Balio B. (1) brolis. 1920—1921 mokėsi Šiaulių mokytojų seminarijoje ir mokytojų kursuose, 1921—1923 paišybos kursuose Kaune, 1924 baigė meno mokyklą. 1929—1930 meną studijavo Paryžiuje. 19.19—1922 surinko Lietuvos kryžių ir ornamentikos piešinių rinkinį. 1923 ir 1924 laimėjo pašto ženklų konkursus, 1925 žyminių ženklų konkursą. Gamino viršelius ir iliustravo daugybę knygų bei žurnalų. Nuo 1930 kūrė daugiausia ak-varėlinę, temperinę ir aliejinę tapybą, piešdamas įvairių Lietuvos vietovių gamtos vaizdus.

Buračevska Stanislava lenkų autorė, kurios istorinę apysaką iš XIII a. Lietuvos giriose lietuviškai išvertė Adolfas Vėgėlė (A. Musteikio slapyvardžiu) 1913 (21920).

Buračevskis Juozapas (1868 Adutiškyje— 1927 Krokuvoje) chemikas. Mokėsi Vilniaus realinėje mokykloje ir Petrapilio

J. Buračas Užpaliai

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai