Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/364

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


stilių Vokietijoje, Vad. Augsburgo mokyklos kūrėjas. 1512—1518 padarė daug medžio raižinių imperatoriui Maksimilionui. Vėliau piešė vėl paveikslus religiniais siužetais (šv. Marijos vainikavimas, Marija su kūdikiu).

Burgos 1) šiaurės Ispanijos provincija Senosios Kastilijos plokštakalnėje. 14.337 km2, ligi 300.000 gyventojų (1954). Paviršius 800—900 m nuo jūros lygio. Klimatas šiurkštus; šaltos, ilgos žiemos, sausos ir karštos vasaros; dirvos nederlingos. Vyrauja ekstensyvus žemės ūkis, daug auginama merinosų veislės avių; retai apgyventa.

2) B. provincijos administracinis centras su 75.000 gyventojų (1953). B. įkurtas 885 kaip karo tvirtovė prieš arabus, ligi 1087 Kastilijos sostinė, 1706 laikinoji Pilypo V sostinė, 1808 prancūzai prie B. sumušė ispanus. 1936—1939 gen. Franko vyriausybės būstinė. B. yra išlaikęs viduramžių ižvaizdą su siauromis gatvėmis, daugybe senų namų ir bažnyčių, iš kurių XII-XVI a. katedra su dviem 84 m augščio bokštais yra laikoma žymiausiu Ispanijos gotinės architektūros XIV a. kūriniu; arkivyskupo rūmai, rotušė, pilies ir miesto mūrų griuvėsiai. Naujamiestis plačių gatvių, erdvių aikščių.

Burgrafas viduramžiais Vokietijoje dažniausiai imperatoriaus skirtas miesto valdovas. B. ėjo karo vado bei teisėjo pareigas mieste ir miestui priklausančioje apylinkėje.

Burgsteinfurt vakarų Vokietijos miestas Vestfalijoje. 12.000 gyventojų (1953). XII a. pilis. 1591—1810 čia veikė pirmasis Vestfalijoje universitetas.

Burgundija, pr. Bourgogne, rytų Prancūzijos sritis iš A'in, Saone et Loire, Cote d’Or ir Yonne departamentų. Skiriama į šiaurės B. — augštumų ir pietų B. — žemumų.

B. istorija. Burgundai (burgundii, burgundiones) vandalams giminiška rytų germanų tauta. 413 jų kunigaikštis Gundi-karas įsteigė karaliją Pareinyje ir savo sostine padarė Vormsą. Tą karaliją 437 sugriovė hunai, ir išlikusiems B. Etijas leido įsikurti Sabaudijoje (Savojoje, Savoie). B. pasikrikštijo 516 ir apromėjo. 534 B. buvo frankų nukariauta, ir tapo jų valstybės provincija. Pastarajai suskilus, čia buvo atskira valstybė, čia susydavo su Austrija ar Neustrija. Po Karolio mirties frankų imperijai baigtinai suskilus, 880 Viennės grafas Bosos (Boso) buvo B. didikų paskelbtas Cisjurinės B. karaliumi, kuri plito nuo Alpių ligi Ronos upės ir nuo Saonės upės ligi Viduržemio jūros, ir vadinosi savo sostinės (Aries) vardu Arelato karalija. 887 Welfų giminės grafas Rudolfas I buvo paskelbtas Transjurinės B. (Augštutinės B. = vakarų Šveicarijos) karaliumi. Jo sūnus Rudolfas II 934 prie savo karalijos prijungė ir Cis-jurinę B.; Rudolfas III (993—1032) pripažino savo įpėdiniu vokiečių imperatorių Konradą II, kuris B. paskelbė imperijos feodu. Paskutiniajam vainikuotam B. imperatoriui Karoliui IV mirus 1378, Arelato karalija subyrėjo keliomis valstybėmis.

B. dukatą ligi 1361 valdė šalutinės Kape-tingų linijos valdovai. Jai išmirus, Prancūzijos karalius Jonas Gerasis Valois B. dukatą paskyrė savo sūnui Pilypui Drąsiajam (1363), kuris, su vienintele Flandrijos dūko dukterimi Margarita susituokęs, paveldėjo ir Flandriją bei Franche-Comtė (Frei-grafschaft). Pilypui Gerajam valdant, B. teritorija dar padidėjo. Buvo prijungta Hennegau, Olandija, Zelandija, Brabantas, Luksemburgas, o 1435 Arraso taika kelios Prancūzijos provincijos. Pilypo Gerojo sūnus Karolis Patrakėlis iš tėvo gautąsias

H. Burgkmair Jonas Patmos saloje

Burgos katedra

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai