Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/379

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


tadeno gamybai ir kaip degamosios dujos motorams varyti.

Butantano institutas 1899 dr. Vidalio Brazilo įsteigtas Sao Paulo priemiestyje, Brazilijoje. Jis turi 300 ha dydžio gyvačių farmą. B. I. gaminamas serumas nuo nuodingųjų gyvačių įkandimo.

V. Brazil La dėfense contre l’ophidisme 1914.

Butas skirtoji gyventi patalpa. Pirmuoju

B. žmogui buvo gamtos padarytas urvas, gal prieš tai net ir žvėrių gyventas. Civilizacijai augant, atsirado žmogaus rankomis padarytas B. palapinė, turėjęs apskritą formą, kad išeitų mažiau medžiagos sienoms. Tokio B. viduryje būdavo iš akmenų sukrautas žaizdras —• laužas valgiui virti ir patalpai apšildyti. Ilgainiui žmogus tą primityvų B. iš įvairių pusių ėmė apstatinėti kitais kambariais, palikdamas pirmykštį viduje (mūsų kaimo „kaminai”) B. Atsirado

B. iš kelių kambarių, kurių forma jau pasidaro stačiakampė, patogesnė sudurti, nekaip apskritoji. Dabar B. būva įvairių, atsižvelgiant į savininko padėtį visuomenėje, į jo profesiją, skonį ir kt. Mažiausias normalus B. turi du kambarius, kurių vienas skiriamas vien tik miegoti, o kitame atliekamas visas dienos darbas, net ir valgio gaminimas. Higienos reikalavimu, B. plotas nustatomas toks, kad vienam žmogui tektų po 8—10 m2 ploto arba 25—30 m3 oro, o normalus lubų augštumas yra 3,0— 3,2 m (mažiausias 2,5). Normalus higieniškas B. turi turėti pakankamai didelius langus. Langų plotas turi būti ne mažesnis kaip % kambario ploto. B. langai turi būti atkreipti į saulės pusę, t. y. į pietryčius, pietus ar pietvakarius. Į šiaurę gali būti atkreipti virtuvės ir kitų ūkio patalpų langai, į rytus ar pietryčius miegamojo kambario langai, nes, jei jie būtų į vakarus, vasarą būtų sunkus, tvankus oras naktį ilsėtis. Gyvenamųjų namų išorinės sienos tu-

ri būti pakankamo storumo, kad jos šalčių metu negalėtų peršalti, t. y., kad nebūtų sienų rasojimo iš vidaus. Lietuvos klimato sąlygomis plytų sienos neturi būti plonesnės kaip dviejų plytų (0,51 m), rąstų sienos — neplonesnės kaip 15—16 cm. Sienos stropiai apsaugomos nuo dirvos drėgnumo, nes dėl drėgnų sienų B. būva nesveikas ir dėl didesnio šilimos laidumo šildymas brangiau atsieina. Lubos pastogėje izoliuojamos nuo nereikalingo šilimos nuostolio iš B.

Geriausias gyvenamosios statybos tipas yra vienos šeimos namas, kuris, kad ir atsieina brangiau, bet jis yra higien'iškesnis, kadangi tokiuose namuose langus galima daryti visose sienose, kambariams šviesą duodant iš pageidaujamos ar norimosios pusės. Tokių namų normalus tipas yra 2 augštų namai: pirmajame augšte būva valgomasis, virtuvė, antrajame miegamieji kambariai.

iNorėdami statybą atpiginti ir medžiagos sutaupyti, žmonės, ypač amerikiečiai, vis labiau ima mėgti rėminę konstrukciją, t. y. pastato konstruktyviųjų dalių griaučinę santvarką. Patys griaučiai duodami metaliniai ar mediniai, atsižvelgiant į trobesio dydį.

Tuomet sienoms vartojama nebe masy-. vioji medžiaga, kaip degtos molio plytos, bet lengva korėta ir daug pigesnė medžiaga (pvz. lengvojo betono blokai), turinti ir mažesnį šilimos laidumą. Mediniai griaučiai iš oro apkalami dažniausiai lentomis, o iš vidaus tam tikromis tinko plokštėmis arba pjautinių kartelyčių nukalinėjus, tiesiog tinkuojama, šaltesniame klimate tarp griaučinių stulpų dedama izoliacija, kad ne tiek šilima iš vidaus eitų.

Duris, langus ar net ir konstruktyviąsias dalis sustandartinus, galima organizuoti masinę jų gamybą, kad statyba būtų pigesnė. Toks statybos būdas labai palengvina vad. B. klausimo sprendimą.

Modernišką B. projektuojant, labai žiūrima virtuvės planavimo, kad šeimininkėms būtų mažiausia gaisčio ir vargo. Modernioji technika tą darbą leidžia visiškai sumechanizuoti, padarant virtuvę, panašią į savotišką laboratoriją.

Moderniosios technikos svarbiausias uždavinys yra taip suprojektuoti B., kad jis būtų ne tik pigus, bet jaukus ir sveikas gyventi. Dabar jau ima rastis B. su reguliuojamuoju oru (air conditioning), t. y. oras šildomas ar šaldomas pagal reikalą, kad jis būtų sveikatai geriausias, t. y. kad turėtų tam tikrą drėgnumo nuošimtį (apie 70%).

Pramonei beaugant, miestų gyventojų skaičius smarkiai ir staiga padidėjo. Tai ėmė ir atsirado B. krizė. Privačiai iniciatyvai nesugebėjus B. paklausos patenkin-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai