Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/390

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


ministracijos ir statistikos profesorius. 1919 delegatas Versailles taikos konferencijoje. Išsp. Studya z zakresu administracji wy-chowania publicznego 1904, Pogląd na wzrost ludnošci ziem polskich w XIX w. 1915.

Buzelis Juozas (g. 1888 VIII 8 Zarasų aps. Dusetų vi. Sodūnų k.) gydytojas, visuomenės veikėjas. 1908 baigė Mintaujos gimnaziją, 1915 Dorpato (Tartu) universiteto medicinos fak. Dar gimnazijoje priklausė aušrininkų organizacijai, Dorpate ilgai lietuvių studentų draugijos valdybos narys. Karui prasidėjus, buvo Tūlos gubernijos žemietijos ligoninės gydytojas. 1915 Prienų rajono gydytojas, paskiau ligoninės vedėjas Bialyničose, 1916—1918 Agluonoje, Latvijoje Latgaloje, miestų sąjungos ligoninės vedėjas. Vokiečiams užėmus Daugpilį, visą Agluonos ligoninę su visu inventoriumi 1918 B. atgabeno į Vilnių ir perdavė lietuvių komitetui nukentėjusiems dėl karo šelpti. 1918—1919 B. buvo Gelvonų ligoninės vedėju ir Širvintų apskrities gydytoju. 1919—1920 Zarasų apskrities gydytojas. Zarasuose įsteigė progimnaziją ir nuo 1919 X 20 buvo jos direktoriumi. 1920—1922 Steigiamojo Seimo narys (valstiečių liaudininkų frakcijoje). 1922—1927 Zarasų apskrities gydytojas ir mokytojas vidurinėje mokykloje, nuo 1930 Salako sveikatos centro vedėjas. Nuo 1931 valstybinės akių ambulatorijos vedėjas. Bendradarbiavo Vilniaus žiniose, Lietuvos ūkininke, Aušrinėje, Viltyje, Lietuvos žiniose, Zarasų Krašte, Medicinoje. Atskirai išsp. Daktarą Domininką Bukantą prisiminus 1938.

BuzeskuI Vladimir (1858—1931) rusų istorikas, 1885—1921 Charkivo universiteto profesorius, nuo 1910 Petrapilio mokslų akademijos narys. Išsp. Afinskaja politika Aristotelia 1895, Vvedenie v istorijų Grecii 1903, Istorija afinskoj demokratii 1909,

Vseobščaja istorija ir jejo predstaviteli v Rossii v XIX i načale XX veka 1929—1931.

Buzfululk Rusijos miestas Samaros (Volgos intako) upės krante. 31.000 gyventojų. Į pievakarius nuo Saratovo (Kuibyševo).

Bužia Breslaujos aps. ir vi. ežeras, Drivėtos ežero (Grujos, Dauguvos) baseine, 389 ha ploto, ligi 3,5 km ilgio, ligi 2,2 km pločio. Ežere yra 8 salos. Į B. įtekama upelių iš Savanorių ir čekučio ežerų. Išteka Bužytė. Paviršiaus altituda 144,8 m nuo jūros lygio.

Bužinskas Jonas (1917 Kaune—1948 Vokietijoje) Lietuvos sportininkas futbolistas. Mokėsi Aušros gimnazijoje, žaidė LGSF futbolo komandoje centro puolėju. 12 kartų atstovavo Lietuvą tarpvalstybinėse rungtynėse Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, ,Norvegijoje, Olandijoje, Lenkijoje. 1944 pasitraukęs su šeima į Vokietiją, 1948 žuvo motociklo nelaimėje.

Bužys — vietinis (kaikur Vilniaus krašte) vandeninio vabzdžio dusios geltokrašės (Dytiscus marginalis) pavadinimas.

Bužytė Breslaujos aps. ir vi. upelis, Drivėtos ežero (Drujos, Dauguvos) vakarų intakas, 7,1 km ilgio, su augštupiu ligi 16,7 km ilgio. Augštupys teka pro Lokučio ir Savanorių ežerus ir įteka į Bužios ežerą iš vakarų. Vidurinė B. dalis prasideda iš Bužios ežero ir teka į Rako ežerą, į kurį įteka iš šiaurės, žemupys 1,2 km ilgio ir jungia Rako ežerą su Drivėtos ežeru, šį ruožą kerta siaurasis Dūkšto—Breslaujos—Drujos geležinkelis. B. kritimas tarp Bužios ir Drivėtos ežero 15 m. Baseino plotas 87 km2. Baseino ribose yra 14 ežerų ir 4 upeliai.

Bzikas (lenkybė) — pakvaišimas, kvai-šulys, vienos kurios minties galvon įstrigimas.

Bzura kairysis Vyslos upės Lenkijoje intakas, 155 km ilgio.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai