Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/48

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


mes provisoires) principo, t. y. vyriausybė įgaliojama daryti 1/12 senojo B. išlaidų, šios sistemos laikėsi ir Lietuva. Anglijoje vyriausybė, neturėdama naujo B., gyvena: 1) tais pinigais, kuriuos iždas gauna konsoliduotąja B. dalimi; 2) parlamentas avansu priima kelias svarbias B. pozicijas, kurios vėliau antrą kartą priimamos ir jau detališkai nustatomos; 3) jei neužtenka ir tuo būdu leistųjų lėšų, tai parlamentas leidžia vyriausybei, jos pačios atsakingumu, rezoliucijos, o ne įstatymo keliu rinkti mokesčius. Vokietijoje, jei parlamentas ligi balandžio 1 d. B. nepriima, tai priimamas laikinis B. (Not Etat).

B. skelbimas. Įstatymų leidžiamosios įstaigos priimtas ir valstybės galvos patvirtintas B. išspausdinamas įstatymų skelbiamose žiniose. Lietuvoje B. buvo skelbiamas Vyriausybės Žiniose.

B. atidarymas. Įstatymų skelbiamame organe paskelbtasis B. pradeda veikti nuo B. metų pradžios. Tačiau, remdamasis vien B. viešu paskelbimu, dar niekas neturi teisės jame numatytų lėšų vartoti. Teisę B. numatytas išlaidas daryti finansų mokslas vad. teise kreditais naudotis ir šią teisę atskiroms ministerijoms bei vadyboms suteikia finansų ministeris.

B. metai — 12 mėnesių periodas, kuruio B. atidaromas ir uždaromas. B. veikimo periodas — tas laikotarpis, per kurį B. veikia, šis periodas gali būti ilgesnis, nekaip vieneri metai. B. metai ne visada sutampa su B. veikimo periodu. B. metų pradžia ir pabaiga įvairiose valstybėse yra įvairiai nustatyta. Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Jugoslavijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Lietuvoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vengrijoje B. metai prasideda I 1 ir baigiasi XII 31. Anglijoje, Danijoje, Japonijoje, Kanadoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Rumunijoje, Švedijoje ir Vokietijoje — IV 1 ir baigiasi III 31; Australijoje, Brazilijoje, Italijoje, Kinuose, Kuboje, Meksikoje, Portugalijoje, JAV ir Urugvajuje — VII 1 ir baigiasi VI 30; Turkijoje — III 1 ir baigiasi II 28; Kolumbijoje — VI 1 ir baigiasi V 31.

B. uždarymas. B. metams pasibaigus, uždaromos jo pajamų ir išlaidų sąskaitos. B. uždarymo sistemų yra dvi: 1) metinių kasų (budget de gestion) ir 2) metinių sąskaitų (budget d’exercice). Metinių kasų sistemoje pasibaigus B. metams uždaromos ir visos senojo B. pajamų ir išlaidų sąskaitos. Visi senojo B. pajamų ir išlaidų likučiai įtraukiami į naujojo B. pradėtąsias sąskaitas. Metinių sąskaitų sistemoje senasis B., jo metams pasibaigus, dar neuždaromas. Nors senojo B. likučiai eina į naujojo B. kasą, tačiau jo sąskaitos neuždaromos tol, kol gaunamos visos pereitų metų pajamos. Taip pat daroma ir su išlaidų sąskaitomis. Pirmosios sistemos laikosi Anglija, Italija ir kitos valstybės, antrosios — Pràncūzija ir Vokietija. Lietuva iš pagrindo laikėsi metinių kasų sistemos, bet kaikurioms išlaidoms buvo vartojama ir sąskaitų sistema. Pasibaigus B. metams ir sudarius B. vykdymo apyskaitas, jis įteikiamas parlamentui tvirtinti. Tuo žygiu senasis B. galutinai uždaromas pabaigtinai.

B. kasos yra įstaigos, tvarkančios B. pajamų ir išlaidų piniginius reikalus ir vedančios B. sąskaitybą. B. kasos gali būti organizuotos centralizacijos ar decentralizacijos principais. Pirmojo principo prasmė yra ta, kad čia tėra viena centrinė kasa ir tėra vedama viena centrinė B. sąskaityba. Tuo tarpu decentralizacijos principu sutvarkytų B. kasų sistemoje steigiama daug savarankiškų kasų, kurios veikia visai savarankiškai. čia į centrinę B. kasą eina tik vietos kasų perteklių likučiai. Dabar beveik visur yra įsigalėjęs centralizacijos principas, ir B. piniginius reikalus tvarko viena centrinė kasa vieningai sąskaitybai. Pačios B. kasos gali būti tvarkomos dvejopa sistema. B. piniginiams reikalams tvarkyti ir vesti jo sąskaitybai gali būti steigiamos specialios iždo kasos, arba pavedama kuriam nors krašto bankui. Paprastai iždo kasos tvarkyti pavedama notų emisijos bankams. Pirmosios laikosi Prancūzija, antrosios — Anglija. Dabar daugiau yra įsigalėjusi Anglijos sistema. Lietuvos iždo piniginius reikalus nemokamai atlikdavo Lietuvos Bankas.

B. sąskaityba. B. atskaitai vesti yra dvi sąskaitybos sistemos: kameralinė ir komercinė. Kameralinėje sąskaitybos sistemoje pelno ir nuostolių sąskaitos nėra išvedama. čia tėra vedamos tik pajamų ir išlaidų sąskaitos, kuriose pajamos ir išlaidos rašomos chronologine tvarka ir žiūrima, kad visos daromos operacijos atitiktų B. numatytas pozicijas. Komercinė sąskaityba ne tik žiūri, kad visos operacijos būtų teisingai įrašytos, bet išvedamas ir ūkio pelningumas, t. y. sudaromos pelno ir nuostolių sąskaitos. B. atskaita daugiausia vedama kameralinės sąskaitybos sistema, šios sistemos laikėsi ir Lietuva.

B. kontrolės uždavinys tikrinti ir įspėti, kad B. būtų teisingai vykdomas, šį uždavinį atlieka trejopos rūšies kontrolė: administracinė, teisminė ir politinė. Administracinę kontrolę vykdo pačios administracijos įstaigos, tikrindamos jų valdžioje esančiųjų įstaigų bei atskirų valdininkų veikimą. Tai daro kiekviena ministerija ir atskira vadyba savo kompetencijos ribose. Teisminę kontrolę vykdo speciali valstybės kontrolė. Ji veikia kaip atskaitos teismas. Administracinė kontrolė žiūri tik teisėtumo, teisminė — ir tikslingumo. Politinę B. kontrolę vykdo parlamentas.

B. teisė yra visuma teisinių normų, tvarkančių ir rikiuojančių B. sudarymo, priėmimo, vykdymo ir kontrolės dalykus.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai