Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/49

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


B. teisės dalyką svarbiausia sudaro B. įstatymas, nustatąs, kokiu būdu B. sudaromas ir vykdomas.

B. statistika apima B. pajamas ir išlaidas ir turi tikslą parodyti jas charakteringomis žymėmis bei pažymiais iš finansų ūkio ypatybių. Medžiaga gaunama B. statistikai netiesioginiu keliu iš B. tvarkomųjų organų, kur sudaromos B. sąmatos ir visuomet tiksliai registruojamas B. vykdymas. Šitie B. sąmatų ir faktiškojo vykdymo duomenys ir daro pagrindą visai B. statistikai.

V. Jurgutis Finansų mokslo pagrindai 1938; R. Stotimi Le budget 1906; Jèse Théorie générale du budget 1922; Fritz Neu m arck Der Reichshaushalts- plan 1929; K . T . Eherberg Finanzwissenschaft 19 leid. 1922; E. R . A . Seligman Studies in public finance 1925; Bastable Public finance 1903; A . Rimka Socialekonominé statistika 1933 : A d. E s- m e i n Eléments de droit constitutionnel français et comparé 5 leid. 1909 (liet. Konstitucinės teisės principai 1932) ; G. Jelli n ek Gesetz und Verordnung 1887; F. A . Bland Budget Control 4 leid. 1946.

B. Lietuvos praeityje. Aleksandro Jogailaičio metu (XV a. paskutiniame dešimtmetyje) Lietuvos didysis kunigaikštis rūpindavosi savo pajamų ir išlaidų sąmata. 1490 jis pareikalavo žinių iš savo sekretoriaus Jono Vladykos, kiek surinkta ir kiek suvartota valstybėje medaus (natūralusis mokestis). Tokia sąmata Lietuvos aktuose buvo vadinama skaičiumi (ličba — vsie spolna na ličbe položiti). Panašiai XV — XVI a. iš sričių valdytojų buvo reikalaujama ir teritorinių sąmatų. Pvz. tas pats Aleksandras pareikalavo pajamų ir išlaidų sąmatos iš vietininko Nemiros. Karalienės Bonos (XVI a.) laikais pajamų ir išlaidų provizorinėmis sąmatomis dar daugiau imta rūpintis. Tai dar aiškiau ėmė reikštis Stepono Batoro laikais. Iš .senato ir seimo atstovų buvo renkama tam tikra komisija, turėjusi sudaryti valstybės pajamų ir išlaidų planą, vad. iždo skaičiaus sumarą. Sąmatos projektas, apsvarstytas toje komisijoje, po visų pataisų galutinės redakcijos buvo priimamas seimo plenume. Vėliau aiškiai vartojama ir išlaidų specifikacija. 1775 biudžete išlaidų dalyje jos išskirstytos atskirais straipsniais: 1) Valdovui-karaliui, 2) Nuolatinei tarybai, 3) Maršalo departamentui, 4) Kanclerio departamentui, 5) Karo departamentui, 6) Iždo departamentui, 7) Įvairiems reikalams, paprastiems ir nepaprastiems. Bendra išlaidų suma 11.000.000 auksinų.

1776 biudžete D. L. K. bendrųjų išlaidų tabelė rodo šitokią specifikacija: 1) karaliui, 2) kariuomenei; 3) administracijai: a) maršalo departamentui, b) kanclerio departamentui, c) iždo departamentui, d) įvairiems reikalams: 4) nepaprastosioms ir nenustatytosioms išlaidoms. Visa tai ir toliau buvo išspecializuota. Taigi, dar prieš valstybės sužlugdymą turėjome B., kuriame galima pastebėti ir viešumo, ir tikrumo, ir išspecializavimo dėsnio pradų. Gal nebuvo tuomet dar aiškiai jam taikomi vieningumo ir pilnumo dėsniai. Valstybę padalinus, jos dalių biudžetai ėjo atitinkamų valstybių biudžetuose. Didžioji Lietuvos dalis atsidūrė Rusijoje. Tad ir B. sudarė dalį Rusijos biudžeto. Užnemunės (Suvalkų krašto) B. ėjo Prūsijos karalystės, paskui Varšuvos kunigaikštijos ir Lenkijos karalijos biudžete. Lenkijos karalijos B. buvo sudaromas smulkmeniškiau, negu tų laikų Rusijos B., ypač nuo kunigaikščio Druckio-Liubeckio ministeriavimo laikų Varšuvoje. Nuo 1866 Lenkijos karalijos, tad ir mūsų Panemuninės Sūduvos B. ėjo Rusijos valstybės biudžete.

Liubovskij Oblastnoje dielenie i mestnoe upravlenie litovsko-russkago gosudarstva 1892; T. Korz on Wewnetrzne dzieje Polski za Stanislawa-Augusta II 1883; Dovnar-Zapolskij Gosudarstvennoe choziajstvo Litovskoj Rusi 1901— 1903.

Biuletenis (lot. bulla, it. bulletino, pr. bulletin) trumpas pranešimas (atskiru reikalu išleistas ar periodinis) apie karo ar politikos įvykius, kurio nors žymaus žmogaus ligos eigą, kurios nors organizacijos ar šiaip kurių nors pasitarimų nutarimus. Tremtyje, Vokietijoje, šiuo vardu buvo vadinami ypač sieniniai laikraštėliai, informavę stovyklų gyventojus apie aktualiuosius politinius įvykius. Taip pat pas mus šiuo vardu vadinami įvairių, ypač politiniu, organizacijų, šapirografiniai leidiniai, skiriami savo narių informacijai, nevisada pajėgiant atskirų laikraščių turėti.

Biuletenis 1) tremties lietuvių laikraštis, 1946 leistas Freiburge i. Br. (Badene).

2) Mūhldorfo (Bavarijoje) lietuvių stovyklos dvisavaitinis laikraštis, įst. 1945

3) Ravensburge (Wūrttemberge) 1946 leistas laikraštis.

Biuletyn Litevvski Varšuvoje Lietuvių Informacijos Biuro leistas laikraštis, kurio N 1 išėjo 1919 VI 28.

Biuletenas Mielaszirdistes Darbo gelbėti dusias apleistas czyszcziuje, 1903 Chanel1e Montligeon Prancūzijoje ėjęs laikraštėlis, kurio iš viso pasirodė 9 numeriai. Redagavo (faktiškai vertė iš prancūzų kalbos) Julė Pranaičiūtė (vėlesnioji žvaigždės redaktorė), kuri tuo laiku ten sekretoriavo Oeuvre Expiatore įstaigoje.

Biuras (pr. bureau) katedra, vėliau rašomasis stalas, rašomasis kambarys, įstaigos skyrius, veikiąs kaip atskiras administracinis vienetas (Centrinis Statistikos B., Tarptautinis Darbo B.).

Biuretas alofaninės rūgšties amidas (NH;).CO .NH .CO .NH2), gaunamas kaitinant šlapalą (urėją, karbanidą) ligi. 160(>C. Vario sulfatu (CuSOį) ir kalio hidroksidu (KOH) praskiestas, tirpinys gauna rausvai violetinę spalvą. Tai vadinamoji biureto reakcija. Tokią pat reakciją duoda ir baltymai.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai