Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/59

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


nį kabinetą, B. buvo jame ministerio pirmininko pavaduotoju, o Vilnių prisijungus, ligi 1940 VI drauge įgaliotasis ministeris Vilniuje. Bolševikams atėjus, 1940 VII buvo areštuotas, ir tolimesnis jo likimas nežinomas.

Spaudoje dirbo nuo 1909, bendradarbiaudamas Draugijoje, Ateityje, šaltinyje, Viltyje, Vienybėje. 1911—1913 dar Kauno gimnazistas tvarkė Ateities administraciją, o

1913—1915 buvo jos redakcijos narys. Atskirai išsp. Spielmanno Išpežinties paslapties vertimą 1912, Literatūros teoriją 1921 (21923), VI. Syrokomlės Nemunas nuo versmių iki žiočių vertimą 1933 ir kt. Buvo iš aktyviausiųjų XXVII Knygų Mėgėjų Draugijos narių. Organizavo leidyklą žiniją, kuriai parūpino naują V. Pietario raštų leidimą.

2) Pranciškus, krikšto vardas Antanas (1861 VII 16 Biržų aps. Joniškėlio vi. Vildūnų k. — 1937 X 27 Kaune), kunigas pranciškonas, O.F.M.

1878 baigė dviklasę Joniškėlio mokyklą.

Tais pačiais metais išvyko į Rygą, kur kelerius metus dirbo paprastus darbus ir tik 1881 įstojo į keturklasę rusų mokyklą. 1882 Liepojoje išlaikė keturių klasių egzaminus ir tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Seminarijoje B. buvo susipratusių lietuvių klierikų būrelio narys. 1886 įšventintas kunigu, vikaravo Gaurėje ir Obeliuose. 1888—1900 darbavosi Kurše: Pilberge, Skaistkalnėje, Alsungoje, Bauskėje, Dviete ir kitur. Tapęs Bauskės klebonu, buvo paskirtas ir kareivių kapelionu visam Kuršui su Ryga. Latvijoje gyvendamas, išmoko latviškai ir latviškai parašė knygelę: Per Piemine komunijos diena ir bendradarbiavo latvių laikraščiuose. 1900 paskiriamas Kretingos klebonu, o apsigyvena nykstančiame pran-eiškonų-bernardinų vienuolyne, čia jis klebonauja 4 metus. Gaurėje ir Obeliuose vikaraudamas, platino lietuviškas knygas. Grįžęs į Lietuvą, prisidėjo prie tautiško lietuvių veikimo. Kretingoje sudarė slaptą spaudos platinimo organizaciją ir vienuolyno patalpose laikė lietuviškų knygų slėptuvę. Drauge su rusų valdžios vienuolyne kalinamaisiais kunigais P. Dogeliu, J. Jasinskiu, J. Stakausku, P. Kavaliausku ir Skripka leido ir redagavo .mėnesinį religinį laikraštį Kryžių. Savo lėšomis padėjo išleisti kun. Skrodskio Katekizmą ir kun. P. Dogelio verstą Alfonso Liguori Kristaus Sužadėtinę. Slėpdamasis nuo rusų, vartojo slapyvardį Herr Kamil. Po kelių tardymų buvo atiduotas policijos priežiūrai. 1905—1910 klebonavo Vabalninke. Kretingoje klebonaudamas, B. matė nykstantį vienuolyną, nes seni bernardinai vienas po kito mirdavo. Todėl jis nutarė stoti į vienuolyną ir gaivinti šv. Kazimiero provinciją. 1912 IV 23 jis vysk. K. Cirtauto buvo apvilktas abitu ir gavo Pranciškaus vardą. Jo pavyzdžiu nuėjo ir kiti kunigai pasauliečiai. Išmirus seniesiems vienuoliams, šitaip atsirado naujų pajėgesnių, ir Kretingos vienuolynas pradėjo atsigauti. Atsikuriančius Lietuvos pranciškonus Ordino Generolas prijungė prie Silezijos provincijos. Bet B. pastangomis 1931 VII 13 Lietuvos pranciškonai atgavo provincijos teises. Jis ilgai viršininkavo Kretingos ir Kauno vienuolynuose; kelis terminus buvo provinciolu. Jis išaugino jaunąją kartą, matė šv. Antano kolegijos kūrimąsi ir joje augančius kandidatus, kurie dabar rusų bolševikų pavergtoje Lietuvoje ir JAV dirba jo pradėtąjį darbą. Jis atgaivino bei perorganizavo ir tretininkų veikimą, įkūrė šv. Antano maldos draugiją, rašė religinio turinio straipsnius: Vadove, Tiesos Kelyje. Parašė knygeles: Pirmosios Komunijos atsiminimas 1906, Rank-vedėlis Tretininkams 1910, Trumpas Tretininkų katekizmas 1930 (21933), Reikalingos žinios rengiantis moterystėn 1912, šv. Pranciškaus juostelės brolija 1931, Dievo malonių šaltinis (maldaknygė) 1932. Redagavo šv. Pranciškaus Varpelį ir Tretininkų Kalendorių. B. buvo patriotas. Atstatant Lietuvos Nepriklausomybe, jis kartu su S. Riauka organizavo savanorius, keliavo po kaimus ir ragino jaunuolius stoti savanoriais. Susiorganizavusius savanorius jis globojo ir maitino Kretingos vienuolyne.

Bizerte, Biserta, prancūzų karinis uostas š. Tunise prie kanalo, jungiančio Viduržemio jūrą su 110 km2 didumo B. ežeru;

42.000 gyventojų (1951), iš kurių 11.000 europiečiai. 1943 V 8 prie B. amerikiečiai ir jų sąjungininkai lemiamu smūgiu pralaužė vokiečių italų pozicijas, apgriovė miestą ir nulėmė sąjungininkų pergalę š. Afrikoje.

Bizet Georges (1838 —1875) žydų kilmės prancūzų kompozitorius. Dainavimo mokytojo sūnus, 8 metų atvestas Paryžiaus konservatorijon, kurią 1857 baigė. Kompozicijos mokėsi iš Halėvy. 1857 gavo Prix de Roma ir trejus metus išbuvo Italijoje,

1857 Offenbacho konkurse operete Le docteur Miracle laimėjo premiją. Italijoje parašė operą Don Procopio, uvertiūrą La chasse d’Ossian ir komiškąją operą La guzla de

Tėvas P. Bizauskas

Georges Bizet

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai