Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/69

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


tos novelės: Romeo un Julija 1907, Dan-cis pa trim 1908, Šalna pavasari (liet. vertė J. Paleckis — šalna pavasarį 1924), Purvą bridejs, Baltais 1908. Parašė ligi 50 novelių, jų tarpe ir Andriksons 1899 (liet. vertė J. Paleckis 1930), Naves ena (liet. Mirties šešėlyje, vertė J. Paleckis 1930). P.. parašė ir daug draminių kūrinių: Zagl i 1891, L’aunais gars 1892 (liet. Piktoji dvasia; vertė S. Tarvydas 1933), Pazudušais dels 1893, Potivara nams 1897, Indrani 1904 (liet. Indranai, vertė A. Domantas Sakalauskas 1931), Uguni 1906, Sestdienas va-kara 1909, vaikų pjesė Pamate 1908; komedijos Zelta kupris 1895, Trines greki 1897, No saldenas pudeles 1901, Skroderdie-nas Silmačos 1902. Liko nebaigtos penkia-pėdžiu jambu rašytos dramos: Genoveva išsp. 1908) ir Dzlvis ūdens (išsp. 1914). B. pirmieji eilėraščiai pasirodė 1908 drauge su A. Niedros eilėraščiais rinkinyje Cel’a mala.

P. Zahte R Blaumanis 1923.

Blaus Petris (1859—1930) latvių poetas Mokėsi Liepkalnio ir Vecpiebalgos mokyklose. Vėliau mokytojas pradžios mokykloje, paskui raštvedys Uogrėje, nuo 1891 Ergelių valsčiuje. 1905 už revoliucinį veikimą persekiojamas, emigravo į Šveicariją, kur Ciuricho universitete studijavo literatūrą, ekonomiją, teisę. 1909 grįžo į Rusiją, Charkove areštuotas, bet 1910 karo teismo išteisintas. Nuo 1911 dirbo Latvija ir Jaunais Vards redakcijose. I pas. karo metu buvo latvių kalbos ir literatūros mokytojas ir laikraščio Baltijas Žinias redaktorius. Vėliau dirbo dienraščio Jaunakas Žinias redakcijoje. Nuo 1920 teisėjas Rygoje ir Alūksnėje, 1922 notaras Jūrmaloje, nuo 1923 privatinis advokatas Siguldoje. Mokytoju būdamas, jis surinko 10.000 latvių liaudies dainų ir pradėjo rašyti eilėraščius, spausdintus laikraščiuose slapyvardžiu Žilais. Didelių formos meniškumo laimėjimų

B. pasiekė 1898 sonetų cikle Tev (Tau). Epinės B. poemos: Nebuhadnecars 1899, Adams un maharadža Visvamarga. 1912 sukurtieji B. eilėraščiai išsp. rinkinyje As-nu mėnesis. 1914 eilėraščių ciklas Žiemas dienas, 1917 poema hegsametrais Karia dievą orgijas.

Blauso dujos gaunamos iš naftos; parduodamos plieno induose, kur jos yra 100 atmosferų slėgio. Vartojamos metalams lydyti, nes degdamos duoda labai augštą temperatūrą.

Blauzda (crus) apatiniosios galūnės tarpas tarp kelio ir letenos. Blauzdos pamatas — du kaulai: blauzdikaulis (tibia) ir šeivi-kaulis (fibula).

Blauzdikaulis (tibia) medialinis blauzdos kaulas, jungiąs šlaunikaulį su letenos griaučiais. Jis priskiriamas ilgiesiems kaulams. Viršutinis jo galas storas, platus, ypač skersiniu matavimu, nes sudarytas iš dviejų sąnarinių gumburų, kurių viršutiniai są-nariniai paviršiai ryši su šlaunikauliu, žemiau šoninio sąnario gumburo krašto, apačioje iš lateralinės pusės yra šeivikaulio galvutei sąnarlnls laukelis. B. skersiniame pjūvyje turi trikampio pavidalą.

Blavatskaja Elena (1831 Ekaterinoslave Ukrainoje — 1891 Londone) teosofų sąjūdžio steigėja 1875 pradžioje New Yorke, Anglijoje, Indijoje. Rusų karininko Hahno duktė, 1848 ištekėjo už vicegubernatoriaus BL, bet po kelių mėnesių su juo išsiskyrė ir ėmė keliauti po Azijos ir Afrikos kraštus, 1851 Anglijoje, po to P., š. ir C. Amerikoje, Egipte ir Azijoje, 1873—1878 JAV, 1878—1884 Indijoje, 1884—1891 Europoje. Jos pagrindiniai veikalai: Isis nuveiled 1877, The secret doctrine 1888, The key to theosophy ¡51920. Rusų kalba 1883 išl. Iz peščer i debrej Indostana (pasirašė Radža-Bai).

Blazas Henrikas Ernestas (1904 I 11 Rygoje) žurnalistas, publicistas. 1924 baigė gimnaziją Kaune. 1924 — 1939 LU humanitarinių mokslų fakultete studijavo lietuvių literatūrą ir filosofijos sistemas. 1928 -1930 laikraščio Studentas steigėjas ir redaktorius. 1929 —-1933 Naujo žodžio, savaitraščio Dienos ir humoro žurnalo Vapsvos redaktorius. 1933—1938 savaitraščio Kuntaplis steigėjas ir redaktorius. Kuntaplyje išsp. ligi 200 vedamųjų ir tiek pat kitokių straipsnių, pasirašydamas H. Dautarto slapyvardžiu. 1938—1940 dienraščio Laikas steigėjas ir redaktorius. 1945—1946 tremtyje, Re-gensburge, Lietuvių Balso steigėjas ir redaktorius. 1946 Lietuvių Bendruomenės V. Vokietijoje oficiozo Tremtinių žinios vyr. redaktorius. 1949 atvyko į JAV. 1950 redagavo Lietuvių Kelią, leidžiamą New Yorke ir Watertow,ne. Nuo 1953 dirba New Yorke kaip vienas redaktorių Monthly Bulletin of the International Peasant Union. 1943 — 1944 B. vokiečių kalintas Stutthofo koncentracijos stovykloje. 1946—1948 jis buvo Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjungos centro komiteto II vicepirmininkas, nuo 1951 tos sąjungos gen. sekretorius. Savo publicistika B. yra aprėpęs plačius lietuvių kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo barus. Jis rašė apie liaudies kūrybą, lietuvių literatūrą, teatrą, redaguodamas humoro laikraščius, pasireiškė kaip satyrinės publicistikos kūrėjas. 1928—1950 lietuvių periodikoje atspausdinti žymesni B. straipsniai apie J, Tumą Vaižgantą, J. Baltrušaitį,

H. Blazas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai