Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/73

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Latïnu gramatika I 1923, Uzvärdu pareiz-rakstïbas vârdnïca (sykiu su V. Petersonu) 1927, Grammaire pratique de la langue lat-vienne (sykiu su Ch. Barret) 1928, Die Kuren und ihre sprachliche Stellung im Kreise der baltischen Volksstämme (Congr. se-cusnd. archaeol. balt., 1930), Latviešu pa-reizrakstïbas rokas grämata (su V. Petersonu) 1933, Latvijos lit. Vësturi 1947.

Bleuler Eugen (1857—1939) šveicarų psichiatras, nuo 1898 profesorius Zürieho universitete. žinomas savo darbais apie šizofreniją. Išsp. Lehrbuch d. Psychiatrie 1916 (naujai perdirbta aštunta laida 1949), Das autistisch undisziplinierte Denken 1919, Naturgeschichte der Seele und ihres Be-wustwerdens 192.1, Die Psychoide als Prinzip der organischen Entwicklung 1925, Mechanismus, Vitalismus, Mnemismus 1931 (kritikuodamas mechanizmą, atstovauja savo mnemizmą).

Blezdė (bot.) ž. Kregždūnė.

Blezdinga arba šelmeninė kregždė Cheli-don rustica, paukštelis ligi 192 mm ilgio, sparnų tarpugalio 320 mm, suglausto sparno 124 mm. Kaip ir visi kregždžių šeimos (Hi-rundinidae) paukščiai, turi trumpą, pamate labai suplotą ir išplėstą snapą, su mažu kabliuku gale; plačios žiotys; trumpos keturiais pirštais kojos; sparnai labai ilgi, su ilgiausia pirmąja plasnojamąja plunksna, uodega ilga, dvišakė, iš dvylikos vairuojamųjų plunksnų. Viršutinė kūno dalis, sparnai ir uodega juoda, ryškaus mėlyno žvilgėjimo, kakta ir pagerklys rudai kaštaninės spalvos. Apačia balta, tik skersai per krūtinę eina plati juodos spalvos juosta; vairuojamoje plunksnose, išskyrus dvi vidaus, po vieną baltą dėmę; sparno apatinės dengiamos plunksnos rusvai pilkos. Patelė skiriasi nuo patino silpnesniu žvilgėjimu viršutinėje kūno dalyje, mažiau ryškia ruda spalva pagerklyje ir trumpesne uodega. B. vasarą gyvena visoje Europoje, Azijoje ligi Japonijos ir š. Afrikos. Lietuvoje nėra tokio kaimo ar net atskiros sodybos, kur jos neperėtų. Miestuose peri rečiau. Pavasarį B. pasirodo mūsų krašte apie IV 12, išnyksta spalio mėn. pradžioje. Išimtinais atvejais palieka ligi spalio mėn. antrosios pusės, žiemoti išskrenda į p. Afriką (vienas jaunas egzempliorius, pažymėtas žiedu Lietuvoje, žiemą buvo sumedžiotas Rodezijoje). B. giesmelė yra tobulesnė, kaip kitų šios šeimos paukščių; veisimosi metu jos daug čiulba. Jos yra labai vikrios. Todėl nebijo ore puldinėti šiaip kitiems paukščiams labai pavojingų sakalų bei vanagų; tai pat jos puola kates ir kt. plėšrius žvėriukus, saukdamos savotišku tam momentui pritaikintu balsu, kurį pavojaus ženklu gerai supranta ir kiti paukščiai. Peri gyvenamųjų namų pastogėse, daržinėse, kluonuose, tvartuose, kad tik būtų nuolat anga joms įskristi. Lizdas lipdomas iš purvo su šiaudų, plaukų ir kt. medžiagos priemaiša purvui sutvirtinti; jis turi rutulio ketvirties pavidalą, viršuje plačiai atdaras, dažniausiai prilipdomas statmenai prie grebėstų arba sijų. Vidurys laibas, gausiai plunksnomis išklojamas. Perėjimo laikas kartais trunka ligi rugpjūčio mėnesio. Paprastai esti penki kiaušiniai vidutiniškai ligi 18 mm ilgio ir 13,5 mm pločio. Pagrindinė jų spalva balta, rudomis ir durpinėmis dėmėmis, taškuota. Išskridę iš lizdų, jaunikliai dar ilgai senių lesinami. Rudeniop, prieš išskrendant, B. būriai renkasi nakvynėn ežerų nendrynuose ir meldynuose. B. žiedavimas Lietuvoje įrodė, kad šie paukščiai iš savo žiemos būstinių grįžta ne tik į tą patį kraštą, bet netgi į tą patį kaimą ir tą patį lizdą.

T. Ivanauskas Lietuvos paukščiai I 1938.

Biezdjn.g'ė (bot.) ž. ¡Našlaitė.

Blezdingėlė mūsų sodžiaus šokis, vis labiau pamirštamas. M. Valančius Palangos Juzėje, ašmame vakare nuvedęs Juzę Pan-dėlin, mini jaunuomenę šokus B.; kaip šoko B., nepasako, Seniausia žinia apie B. yra L. Jucevičiaus Litwoje 1846 190—191. A. Juška žodyne I, 1897, (surašyta prieš 1880) B. šitaip apibūdina: šešnytis, aštuonnytis šokinys, skepetas nusitvėrus, vadinas B. Ant. Kašarauskas (prieš 1863) sumini B., aštuonnytį (aštunitį) ir kuskinę, arba B. Nuo Jucevičiaus B. skiriasi Ant. Kaša-rausko, žemaitės (Mūsų gerasis 1913), Juozo Mickevičiaus (Žemaičių vestuvės Platelių, Alsėdžių, Ylakių apylinkėse —1933) sužymėtoji B. Kašarauskas paties šokio neaiškina. Pasak Mickevičiaus, šešios moteriškos sustoja poromis; kiekviena pora turi į kertes pusiau perlenktą skepetaitę; kiekviena nusitveria už kertės, ir kas pora dainuoja po kartą. Muzikantai pradeda griežti. Visos trys poros šoka, landydamos pro grandinės tarpus.

Blezdingėlė (blezdinga) tautosakoje bemaž neminima, tuo tarpu kai kregždė nemažai čia svėrė (V. Krėvė Mickevičius Mūsų paukščiai tautosakoje: Kregždė ir vanagas liaudies padavimuose, Kregždės giesmės ir Kregždė liaudies burtuose ir prietaruose — 1930 Mūsų Tautosakoje II; J. Elisono Mūsų krašto fauna lietuvių tautosakoje: Kregždė sodietė — 1932 Mūsų Tautosakoje V). Dainose B. retai teaptinkama

Blezdinga

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai