Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/88

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


3) Povilas (1832 Vokėje ties Vilniumi — 1905) surusėjęs gudas, rašytojas. Baigęs karo akademiją, tarnaudamas Vilniaus karo apygardoje, 1859—1863 paruošė 4 tomų Gardino gubernijos aprašymą — Grodnenskaja gubernija. 1875—1893 buvo karo teisių akademijos viršininku, senatoriumi ir generolu. Be darbų iš karo istorijos, išsp. Russkaja greko-uniatskaja cerkov v carstvovanie Aleksandra I 1890.

Bobruiskas (Bobruisk) Gudijos miestas prie Berezinos upės; ligi 90.000 gyventojų (1950). 1944 sudarytosios B. srities (19.700 km2) administracinis centras. B. jau minimas XV a. Dėl B. nekartą kovojo Lietuvos ir Maskvos kariuomenės. 1648 atsiimtas lietuvių, 1655 rusų sunaikintas. 1812—1897 karo tvirtovė.

Bobrzynski Mykolas (1849—1935) lenkų istorikas ir politikas. Nuo 1873 Krokuvos universiteto lenkų teisės istorijos docentas, 1879 o. profesorius, nuo 1883 Mokslo Akademijos narys. Politikoje — nuo 1885 Galicijos seimo narys, paskiau Vienos parlamento narys, 1908—1914 Galicijos vietininkas, 19.16—1917 Austrijos kabinetuose ministeris Galicijos reikalams. Politikoje atstovavo konservatoriams, vad. stanezyk’ams Istorijos moksle atstovavo vad. Krokuvos istorinei mokyklai. Tai ypač išryškėjo jo veikale Dzieje Polski w zarysie 1879 (^1927), kur jis kaltino Lenkiją žlugus dėl savo pakrikimo nuo XVI a., silpnos valdžios ir kt. Prieš jį sukilo daug lenkų istorikų, kuriems jis atsakė raštais: W imię praw-dy dziejovvej 1879, O podziale historji pols-kiej na okresy 1880. Be to, išsp.: O dawnem prawie polskiem 1874, Kazania sejmowe Skargi 1876, Jan Ostrorog 1885, Szkice i studja historyczne 1922, Wskrzeszenie pans-twa polskiego 1920—1925.

Bobutė — dalgiui plakti keturkampė geležinė pakala, įkalama į medinę trinką. Dalgis plakama plaktuko siauruma (plaka), prie B. ašmenis priplojus.

Bocca (it.) isp. boca, pr. bouche — upės žiotys, siaura įlanka ar perėja.

Boccaccio Giovanni (1313 Paryžiuje — 1375 XII 21 Certaldo, Florencijos apylinkėje) italų rašytojas, Dantė (it. Dante) ir Petrarka (it. Petrarca) vadinti italų literatūros tres coronae (trys karaliai). Florencijos pirklio ir Paryžiaus prancūzės sūnus. B vaikas Florencijoje mokėsi prekybos verslo. Po šešerių nevykusio komercijos mokslo metų tėvas 1330 leido i į Neapolin teisės mokytis, bet šis atsidėjo labiau literatūros (klasikų) mokslui. Patekęs karaliaus Roberto dvaran ir ten 1338 susipažinęs ir pamilęs karaliaus dukterį Mariją d’Aąuino, atsidėjo literatūrai; Mariją jis vėliau įamžino 1342 romane Fiammetta (žiburėlis, išsp. 1472) ir Ameto (prancūzų Aucassin et Nicolette romano perdirbinys). Apie 1341 grįžo Florencijon senam tėvui prekyboje padėti, čia, be Fiamettos, 1342 parašė dar alegoriją L’Amorosa visione (išsp. 1521) penkių skyrių fantastišką poemą, kur poe-

G. Boccaccio B abruiskas 1648 pasiduoda Jonušui Radvilai

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai