Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE03.djvu/94

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


sentimentalinėn literatūron. Be to, jis parašė dar lyrinę komediją Radost’ dušenki 1786, dramą Slaviane 1787. Rinko ir eilėmis surašė Russkija poslovicy (išl. 1785), 1775 —1790 rašė rusų tautos istoriją Istoričeskoje izobraženije Rossii). Jo raštai išleisti 1809—1810; 1812 Maskvoje jiems sudegus, 1818 kartoti (31848).

Bogdo chan (mong. šventasis kunigaikštis) mongoliškas kinų imperatoriaus titulas.

Bogdo-Ola (.mongoliškai — šventasis kalnas) r. Tienšanio kalnyno masyvas, kurio augščiausioji viršūnė yra 6918 m augščio. B. O. ištyrė G. Merzbacher.

Bogheado anglys akmens anglies atmaina, pavadinta šiuo vardu nuo Bogheado vietovės Anglijoje, kur buvo ji aptikta. Tai uoliena, susidariusi jūrų ir ežerų dugne iš planktono, deguonies stingant. B. A. turi daug pelenų. Randama Škotijoje, Čekoslovakijoje, Rusijoje ir Australijoje.

Bogoiskateli (Dievo jieškotojai) rusų inteligentų tikybinė srovė, kilusi XX a. pirmame dešimtmetyje liberalų tarpe ir daugiausia pasireiškusi Petrapilio religijos ir filosofijos draugijoje, žurn. 1903—1904 No-vyj Put’, 1905 Voprosy žizni, ir Maskvos žurn. 1904—1909 Viesy, 1906—1907 Pereval. žymiausi tos srovės reiškėjai D. Merežkovs-kij (Griaduščij cham 1906, Ne mir, a meč 1908). Z. Hippius, D. Filosofov, N. Berdia-jev (Novoe religioznoje soznanije i občest-vennost’ 1907), S. Bulgakov, N. Minsku (Religija buduščego 1905), V. Rozanov.

Bogoliepov 1) Michail (1875-—1933) rusų geografas ir klimatologas, tyręs klimato kitimus pagal senųjų laikų metraščius ir sukūręs teoriją apie klimato šuolius dėl saulės kintamosios radiacijos.

2)Nikolaj (1846—1901) rusų teisininkas, Maskvos universiteto profesorius. 1898—1901 būdamas švietimo ministerių, visomis priemonėmis stengėsi užgniaužti revoliucinį sąjūdį studentijoje, ir už tai P. Karpovičiaus buvo mirtinai sužeistas,

Bogoliubov Efim (1889—1952) rusų šachmatininkas, nuo 1914 gyvenęs Vokietijoje, kelis kartus buvęs pasauliniu šachmatų pirmenybių laimėtoju. 1926 išleido Izbrannyje partii čigorina.

Bogoliubskij Andrėj (apie 1109 — 1174) Rostovo Suzdalio rusų kunig., pirmas įtaisęs neriboto absoliutizmo formas senovės rusų valdymo sistemoje. Jurgio Dolgorukij sūnus, 1154 įsiviešpatavęs Kijeve. Tėvui 1157 mirus, B. apleido Kijevą, grįžo į Rostovo Suzdalio sritį ir apsigyveno Vladimire prie Kliazmos upės. 1161 jis iš savo srities išvaikė visus savo giminaičius, norėdamas būti vienintelis valdovas. Jis norėjo Vladimirą paversti visų rusų žemių politiniu ir tikybiniu centru. Padarė sau priklausomais Riazanės, Muromo ir Smalensko kunigaikščius ir troško pasigrobti Did. Naugardą ir Kijevą. 1169 jo pasiųstoji kariuomenė apiplėšė ir sudegino Kijevą. 1173 jo siųsta jai prieš 'Naugardą kariuomenei miesto paimti nepavyko. Gyvenimo pabaigoje kariavo ir su pietų kunigaikščiais, bet jo kariuomenė buvo sumušta ties Višgorodu. Jis rengėsi keršyti, bet dėl savo žiaurumo buvo pats savo artimo giminaičio nužudytas. B. nustatė valdymo gaires savo palikuoniams, būsimiems Maskvos kunigaikščiams.

Bogomilai (si. — dievamyliai) X a. Bulgarijoje kilusi sekta, pasivadinusi popo Bo-gomilo vardu, plačiai išplitusi Rytų Europoje ir turėjusi įtakos Vakarų Europos katarų ir kt. sąjūdžiams. XV—XVI a. apsilpo, kiek ilgiau išsilaikydami kaikuriose Rusijos sektose. Jie rėmėsi manicheiniu dualizmu, laikiusiu pasaulį velnio kūryba. Todėl ir vengė visko, kas kūniška, net moterystės. Atmetė bažnyčią, dvasininkų hierarchiją, sakramentus, vienintele malda pasilaikydami Tėve mūsų.

Bogomolov Fedot (m. 1773) pabėgęs Voroncovo baudžiauninkas, Kazino vardu pa-volgėje (Dubovkoje, Saratovo srityje) stojęs kazokų pulkan, o 1772 jų paskelbtas caru Petru III. Bet suimtas mirė pakeliui Sibiran.

Bogoraz Natan /Vladimir (1865—) rusų etnografas, Ukrainos žydas. Nuo 1882 rusų rev. org. Narodnaja Volia narys. 1886 suimtas ir 1888 ištremtas 10 metų į Sibirą, kur tyrė jakutų kultūrą ir kalbą. 1894 dalyvavo Sihirlakovo ekspedicijoje. 1898 grįžo iš tremties ir 1899 dalyvavo JAV suruoštoje ekspedicijoje į Kamčatką, kuriai vadovavo R. E. Peary. 1902—1904 dirbo New Yorke. Grįžęs .1904 Rusijon, vertėsi žurnalistika. 1906 buvo trudovikų partijos organizatorius. Nuo 1918 rusų mokslo akademijos antropologijos-etnografijos muzė-jaus vedėjas, nuo 1932 jo direktorius ir geografijos profesorius Petrapilio universitete. Išsp. Materialy po izučeniju čukotskago jazyka i folklorą 1900; taip pat eilę etnografinių tyrinėjimų rusų ir JAV specialiuose žurnaluose. Rašė ir apysakas bei eilėraščius.

Bogota Kolumbijos sostinė, 700.000 gyventojų (1953, o 1938 tebuvo 326.000). B. įsikūrusi Andų kalnyno plokštakalnėje, 2610 m nuo j. 1., prie San Francisco upės, kuri už 35 km nuo* B. turi 140 m augščio krioklį. Klimatas nekarštas, vidutinė metų temperatūra 140 C, bet paroje turi didelių temperatūros svyravimų. Lietingasis laikas kovo-gegužės ir rugsėjo-spalio mėnesiais. Du universitetai, karo akademija, meno galerija, tautinė biblioteka, botanikos sodas, amfiteatras bulių rungtynėms, Bolivaro aikštė su jo statula. Muilo, audinių, linų, metalo išdirbiniai. B. įkūrė Jimenez de Quessada 1538. Išsilaisvinus iš ispanų, 1810 VII 20 B. buvo paskelbta Kolumbijos nepriklausomybė.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai