Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE07.djvu/351

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


tuvių slapta mokykla. Paskyrė pradžios mokyklai Medvilonyse ir Joniškio gimnazijai žemės sklypus. Priklausė varpininkų (vėliau demokratų) srovei, žymus kooperatininkas, įst. kooperacijos b-vę Joniškyje ir Žeimelyje. Jo užrašai ir laiškai buvo saugomi Aušros muzėjuje Šiauliuose.

J. Sondeckas, Naujoji Lietuva 1916 nr. 12.

Goesytė Teresa (1853 XI 22 Šiaulių aps. Joniškyje — 1911 I 20) tautinio atgimimo kovotoja ir 1905 revoliucijos dalyvė. Vedė slaptą lietuvių mokyklą Medvilonyse. Su seserimi Viktorija Graurogkiene Joniškyje ist. biblioteką. Organizavo vaidinimus. Priklausė varpininkų srovei. Bendradarbiavo Lietuvos žiniose ir ūkininke.

Sm. D aug pasidarbavusi šeima — Lietuvos žinios 1937 nr. 76

Goesytės Teresės fondas 1911 jst. prie žiburėlio ir priimtas visuotiniame Žiburėlio susirinkime. Tuo laiku fondą sudarė 2336 rubliai: % dalis procentų buvo bendroje žiburėlio disDoziciioje, %. procentų buvo išduodami stipendija besiruošiančioms eiti į pradžios mokyklų mokytojas.

Goethals George W ashington (1858 — 1928) JAV inžinierius. 1900-05 pakrančių įtvirtinimo inžinierius. Po J. Stevenso. 1907 -14 Panamos perkaso kasimo vyr. inžinierius. 1914-16 Panamos perkaso zonos gubernatorius. I pas. karo metu dirbo karo reikalams.

Goethe Johann W olfgang (1749 VIII 28 Frankfurte prie Maino — 1832 III 22 Weimare). Vienas žymiausių vokiečių klasikų. 1765-68 Leipzige studijavo teisę, daugiau atsidėjęs literatūrai, teatrui, menui. 1768-70 namie gydė studentiško gyvenimo pakirstą sveikatą 1770-71 Strasburge baigė teisių studijas licenciato laipsniu, nors tuo pačiu metu Herder ir kt. traukė jį į literatūros sūkurius. Trukdė ir audringa meilė Fr. Brion, kurią paliko, išvykdamas iš Strasburgo. 1771 -72 atliko teisininko praktiką prie imperijos teismo Wetzlare, čia naujos meilės painiavos (Ch. Buff, M. von Laroche) pagimdė Wertherio motyvą. Sugrįžęs į Frankfurtą, 1772-74 nesėkmingai mėgino advokatauti. 1775 XI 7, priėmęs Weimaro hercogo kvietimą, atvyko į Weimarą, kurio jau nebeapleido. Nuo 1776 įtraukiamas į hercogijos valdymo darbą. 1780 ministeris, 1815 ministeris pirmininkas. Nuo 1779 tvarkė karo ir susisiekimo reikalus, nuo 1782 perėmė ir finansus, nuo 1788 jo žinioje buvo mokslo ir meno įstaigos. Ilgainiui jis virto beveik visagaliu Weimaro valdovu, kuris, palaikomas hercogo Karolio Augusto, liberalia dvasia kultūrino kraštą. Išvargintas administracijos darbų ir nusivylęs meile Ch. von Stein, 1786-88 keliavo po Italiją, jieškodamas poilsio, prasiblaivymo ir naujų kūrybinių akstinų. 1788 sugrįžęs nutraukė santykius su Ch. von Stein, atsitolino nuo Herderio, susiaurino administracinius darbus, pasilaikydamas mokslo, meno ir geologijos sritis. Susidraugavo su fabriko darbininke Chr. Vulpius, kurią formaliai vedė tik 1806. Nuo 1791 ėmė vadovauti rūmų teatrui. Pakėlė repertuaro lygį. Didelės įtakos jam darė nuo 1794 draugystė su Schilleriu, ir per jį suartėjo su besimezgančių romantizmu.

G. laikomas vienu iš labiausiai dvasios turtais apdovanotų kada nors gyvenusių žmonių. Savo genialumą reiškė nuo ankstyvos jaunystės ligi gilios senatvės. Leipzige pradėjęs rašyti tradiciniu rokoko stiliumi, Sturm und Drang metu (Strasburge ir W etzlare) gaivalinga lyrika, pirma Fausto redakcija 1773-75, Wertheriu 1773 ir drama Goetz von Berlichingen 1772-73 prabilo originaliai, išvesdamas literatūrą iš racionalizmo siaurumo į jausmų platybes. Persikėlimas į Weimaro rūmus ir su tuo susieti darbai bei pergyvenimai tildo jo įaudrintus gabumus. Jis vis labiau ėmė vertinti klasikinės senovės meno idealą. Apvaldydamas savo jėgą, rūpestingai įformindamas mintis, idealizuodamas savo siužetus bei figūras ir kruopščiai savo veikalus išdailindamas (Ifige n ija .1779-86, Tasso 1780-89, Hermann und Dorothea 1796-97, Roemische Elegien 1788-90 ir žurnalu Propyläen), G. sukūrė vad. Weimaro klasicizmą, kurį dar pabrėžė kūrybinė bičiulystė su Schilleriu. Jo paragintas, 1806 baigė Fausto pirmąją dalį. Nenustodamas kurti nei senatvėje, romantizmo bei poetinio realizmo atspalviais bandė gelbėti savo klasikinį stilių nuo sustingimo. Tokiu stiliumi parašyti kūriniai Wilhelm Meisters Lehrjahre 1795-96 ir Wanderjahre 1807-

J. W . Goethe

J.H.W.Tischbein J. W . Goethe

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai