Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE08.djvu/11

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Guadalajara Meksikos mst., Jalisco valstybės (provincijos) sostinė; 337.000 gyv. (1950). 1571-1618 statyta katedra garsi savo didumu ir puošnumu. 1792 įkurtas universitetas; tekstilės, odų, baldų, popieriaus pramonė. Elektros energija gaunama iš netoliese esančių Juanacatlan upės krioklių.

Guadalcanal, Guadalcanar, didžiausia britų Salomonų salyno sala p.v . Pacifike; 6250 km2, 145 km ilgio, ligi 65 km pločio, su Mt. Popomasiu 2440 m augščio vulkaninės kilmės kalnu; apie 15.000 gyv. me - laneziečių (1955). Didžioji G. dalis apaugusi atogrąžų miškais, šiaurės dalyje Alang- Alang stepės. Išvežama kopra ir auksas.

G. II pas. karo metu išgarsėjo čia vykusiomis atkakliomis amerikiečių kautynėmis su japonais. 1942 VIII 7 gen. Alexander A. Vandergrifto vedami marinai išsikėlė saloje ir užėmė aerodromą. 1943 II 9 buvo galutinai palaužtas japonų pasipriešinimas. 1942 XI 13-15 G. vandenyse įvyko karo laivyno kautynės, kur amerikiečiai nuskandino 28 japonų karo laivus.

S. E . M orison, History o£ United States Navai Operations in World War II, V t. 1949.

Guadalupė, isp. Guadalupe, didžiausia Mažųjų Antilų salyno sala; 1510 km2 apie 250.000 gyv. (1955), kurie daugiausia gyvena pajūryje. G. yra dvilypė sala, kurią į dvi dalis skiria Rivière Salée sąsiauris. Arti G. yra 3 kitos mažesnės salos. Administracinis centras yra Basse-Terre, uostas Pointe-à -Pître. Nors klimatas karštas ir drėgnas, bet nėra nesveikas. Vidutinė metų temperatūra apie 25°C. Dirbamos žemės 30% viso ploto. Auginami cukrinės nendrės, bananai, kakavos ir kavos m edžiai, vaismedžiai. Išvežami romas, cukrus, bananai, vanilė. Gyventojai daugiausia negrai ir mulatai. Saloje gyvena ir Prancūzijos bretonų ir normanų išeivių palikuonys uždarai pagal patriarchalias tradicijas ir nepalaiko ryšių su pasauliu.

G. aptiko Kolumbas 1493 XI 3. 1635 atvyko pirmieji kolonistai prancūzai, kurie išnaikino čiabuvius indėnus. 1674 Prancūzijos kolonija, kelis kartus okupuota anglų. Administraciniu atžvilgiu G. yra Prancūzijos užjūrių departamentas, valdomas prefekto ir 36 narių tarybos. Prancūzijos parlamente G. turi 3 atstovus. a.b .

Guadalupe Hidalgo Meksikos vietovė 5 km į š. nuo Meksikos miesto; anksčiau atskiras mst., dabar Gustavo A. Madero m iesto dalis; apie 25.000 gyv. (1955). G .H . yra didelė meksikiečių tautinė ir religinė šventovė. Miestas pavadintas Guadalupes Dievo Motinos (Nostra Señora de Guadalupe) ir meksikiečio indėno Miguel Hidalgo y Costilla garbei. Hidalgo, iškėlęs Šv. Mergelės Marijos vėliavą, sukilimu prieš ispanus pradėjo 1810 meksikiečių nepriklausomybės karą. žymiausia Romos katalikų šventovė vakarų pusrutlyje yra barokinė bažnyčia Tepeyacac kalvoje, kur 1531 indėnui Juan Diego apsireiškusi Šv. Mergelė. G.H . sutartimi 1848 II 2 buvo baigtas M eksikos karas.

Guadiana žr. Gvadiana.

Guagnini Aleksandras (1538 Veronoje— 1614 Krokuvoje) kronikininkas. 1561 su tėvu Ambraziejumi atvyko į Lenkiją ir Žygimanto Augusto buvo priimtas į Lietuvos kariuomenę. Vėliau tarnavo Lenkijos kariuomenėje. 1561-79 tarnavo Vitebsko įguloje rotmistru. Ten tarnaudamas, 1574 iš Henriko Valois gavo valdyti Pily- pavą. Tačiau čia jis negyveno. 1579-82 dalyvavo žygiuose prieš Maskvą. Po to persikėlė į Lenkiją. Senatvėje gyveno Krokuvoje. Jo lotyniškoji kronika pasirodė Krokuvoje 1578: Sarmatiae Europeae descriptio quae Regnum Poloniae, Lithua- niam, Samogitiam, Russiam, Masoviam, Prusiam, Pomeraniam, Livoniam et Moschoviae, Tartariaeque partem complectitur, Alexandri Guagnini Veronensis E- quitis aurati peditumque praefecti diligentia conscriptae (be metų). Tai yra keli atskiri dalykai, sujungti į vieną knygą. Kaikurių jų ir paginacija atskira. Po dedikacijos ir trumpo įvado, pavadinto Sarmatiae Europeae situs, eina: 1. Lenkijos istorijos apžvalga, 2. Henriko Valois įvažiavimo į Krokuvą aprašymas, 3. geografiškas Lenkijos aprašymas, 4. Lietuvos istorinis ir geografinis aprašymas, 5. Prūsijos aprašymas, 6. Livonijos aprašymas, 7. Maskvos valstybės aprašymas ir 8. Totorių ordų aprašymas. M . Strijkovskis savo kronikoje, pasirodžiusioje 1582, įsakmiai yra pakaltinęs G. pavogus rankraštį. Esą, Sarmatiae Europeae descriptio jis parašęs Vitebske, tarnaudamas kuopo

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai