Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE08.djvu/13

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


daro velenus laivų sraigtams, rutulius biliardams ir kitokius didelio atsparumo reikalingus daiktus.

Guayaquil Ekvadoro valstybės didžiausias mst., svarbiausias uostas ir Guayas provincijos sostinė, prie G. upės (50 km nuo jos žiočių); 262.624 gyv. (1950). Pro G. išvežama kakava, kava, medvilnė, guma, chininas, auksas, sidabras, odos, vaisiai. Klimatas karštas ir drėgnas, europiečiams pakenčiamas tik sausu sezonu (V- XII mėn.) . Universitetas, aviacijos mokykla, kat. vyskupo rezidencija.

Guayule (lot. Parthenium Argentatum) iš Meksikos kilęs iki 1 m augščio krūmas, dabar daug kur bandomas auginti kaip kaučuko (gumos) gamintojas. Kaučukas gaunamas išvirinant žievę bei pačią medieną.

Guam sala v. Pacifike, p. Marianų salyno pakraštyje (tos grupės didžiausioji); 560 km2, 58.754 gyv. (1953) mikronezų chamorų. 1521 aptikta Ferdinando Magelano ir paskelbta Ispanijos kolonija. 1898 Paryžiaus sutartimi perleista JAV, kurios čia įrengė karo laivyno bazę. 1941 XII 10 užimta japonų, 1944 VIII 11 atsiimta a- merikiečių. Kautynių metu buvo visiškai sunaikintas adm. centras Agana, kuris po karo atstatytas ir praplėstas. Strategiškai būdama svarbi kaip kryžkelinis taškas pakeliui iš Havajų j Filipinus ir iš Japonijos į Australiją, G. yra paversta ir pirmaeile aviacijos baze.

Guanajuato 1. Meksikos valstybė (provincija) į š.v . nuo Mexico mst.; 30.575 km2, 1.317.600 gyv. (1950). Kalnuotas paviršius, sveikas klimatas. Iškasama sidabro, aukso, švino, cinko, cino ir gyvojo sidabro. Auginama cukrinės nendrės, kavos medeliai, javai, tabakas, vaismedžiai. 2. G. valstybės sostinė, 2084 m nuo j.l .; apie 33.000 gyv . (1950).

Guanaka, arba huanaco, kupranugarių šeimos (Lama guanicoe) gyvulys, gyvenąs P. Amerikoje, Andų kalnų srityje. G. pečiuose siekia ligi 4 pėdų. Kaklas išlenktas. Rusvos spalvos, bet apačia šviesaus atspalvio. Gyvena 6-30 kaimenėmis, šiap- jau bailus gyvulys, bet lengvai prijaukinamas. G . vilna ilga ir švelni. Mėsą indėnai valgo, o iš kailių gaminasi drabužius.

Guanas (isp. guano iš perujiečių huanu ,mėšlas; paukščių mėšlas’). G. vertinamas kaip trąša, nes turi gana didelį procentą fosfatų, azotinių junginių ir kitų augalams naudingų maisto medžiagų. Cheminė sudėtis labai komplikuota, žinomiausios G. atsargos yra karštose ir sausose atogrąžų srityse, kur dėl labai mažo kritulių kiekio vandenyje tirpstančiosios druskos neišplaunamos. Ypač didelių išteklių buvo Chinca salose netoli Peru valstybės. Perujiečiai jau seniai G. vartoja augalams tręšti, bet plačiau jo vertė išryškėjo, tik kai Alexander v. Humbolt 1804 padarė cheminę analizę, šiuo metu geriausios G. atsargos jau yra suvartotos.

Guaniclinas yra imido šlapalas HN = C(NH2)2, guanino skilimo produktas, kristališka medžiaga. G. yra stipri bazė. G. derivatai vartojami vaistams, o kaiku- rie ir trąšom s.

Guaninas, CoHr,ONV„ heterociklinis azoto junginys, guano sudėtinė dalis. G. įeina į vad. nukleininių rūgščių sudėtį.

Guantanamo r. Kubos miestas, 65 km į r. nuo Santiago de Cuba; apie 45.000 gyv. (1955). G. įkūrė 1822 pabėgėliai prancūzai iš Haiti. Į pietus nuo G. yra to paties vardo siaura ir gili įlanka, kurios a- bejose pusėse 1903 sutartimi su Kuba JAV įtaisė savo karo laivyno bazę G. Bay. Guapoi’ė, Rio P. Amerikos upė, Mamo- rė, Madeiros (Amazonės) augštupio deš. įtakas, 1287 km ilgio; teka iš Mato Grosso kalnų, darydama sieną tarp Brazilijos ir Bolivijos. Baseinas mažai apgyventas ir sunkiai prieinamas; jo plotas 311.000 km2; vid. debitas 2570 mVsek. s.k .

Guayaquil

Guanaka

Guana paukščiai

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai