Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE16.djvu/13

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


nę kolegiją sudarė J. Audėnas, dr. Br. Nemickas, V. Vaitiekūnas. Įvairių sričių bendradarbiai šiame žurnale paskelbė nemaža studijinių straipsnių ne tik politikos, bet ir apskritai lituanistiniais klausimais, žurnalas ėjo knygos formato, po 80-96 psl.

II. Organizacijos ir kt.:

7. V. Kudirkos su draugais 1888 įkurta Varšuvos univ. liet. stud. d-ja, V. Kudirkos parengtuose įstatuose savo tikslais formulavusi: ,1. platinimą šviesos, 2. atgaivinimą ir pakėlimą tautiškos dvasios, rašliavos 4r dailės, 3. pagerinimą ūkio būties, 4. platinimą rubežių lietuvystės’. Ji sumanė leisti Varpą, kurio prospektas buvo išspausdintas jau 1888 III 28, o pradėjo eiti 1889.

8. (Lithuanie) Liuveno univ. (Belgijoj) 1909 įkurta liet. stud. organizacija. Organizaciją įkūrė M. Reinys, P. Bielskus, A. Viskanta, S. šultė, J. Galdikas ir E. Stu-kelis, norėdami organizuotai pasireikšti u-niv. gyvenime ir populiarinti Lietuvos vardą. Tais pat metais įsigijo savo vėliavą (su Lietuvos vyčiu) ir su ja dalyvavo universiteto sukakties iškilmėse. Tą vėliavą pašventino prof. kan. D. Nys (žr.). Vėliau ji buvo pargabenta Lietuvon ir atiduota ateitininkų globon. šalia Šveicarijos Fri-bourge 1899 įsisteigusios Rūtos (žr.), L. buvo antrasis organizacinis telkinys, laikomas ateitininkų sąjūdžio istorine versme. L. nariai 1910 II 19 Liuvene sudarė Lietuvių katalikų studentų s-gos pirmąją valdybą iš P. Kuraičio, J. Galdiko, A. Maliaus-kio ir A. Viskantos. Padedami Pr. Dovydaičio, liuveniškiai atliko studentų ateitininkų suorganizavimą.

9. Akc. draudimo b-vė, įsteigta Kaune 1921, ministrų kabinetui 1921 IV 20 patvirtinus įstatus. Specialiu Apdraudimo draugijos .Lietuva’ išimtinių teisių įstatymu (Vyr. Žin. 1922 nr. 81/707) jai suteikta 10-čiai metų išimtinė teisė a. drausti turtą nuo ugnies visuose Lietuvos valstybės miestuose, kur ne daugiau kaip 40.000 gyv. ir b. drausti transportą ir gyvybę, šis įstatymas betgi nesuvaržė Valstybinės draudimo įstaigos (žr.) veikimo, palikdamas jai teisę ir toliau visoje valstybės teritorijoje vykdyti ugnies, transporto ir gyvybės draudimą. Pagrindinis b-vės kapitalas veikimo pradžioje 5 mil. auksinų: 5000 akcijų po 1000 auksinų; vėliau jis kito: 1923 III 500.000 lt., 1924 V pakeltas iki 1 mil. lt., o 1934 V sumažintas iki 600.000 lt. Stambesnieji akcininkai — ūkio bankas, Varpas ir kt. L. imamų draudimo premijų didumą ir perdraudimo sutartis tvirtino vyriausybė. Gryno pelno 25% ėjo valstybės iždui. L. steigė agentūras apskričių miestuose ir miesteliuose. Pradžioje veikė tik ugnies draudimo skyrius, 1924 įsteigta gyvybės draudimo ir transporto draudimo (Lietuvoje ir užsienyje) skyriai. L. ypatingai išplėtė ugnies draudimą mažesniuose miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Jau po poros veikimo metų, 1924, ugnies draudimų suma siekė per 102 mil. lt., premijų surinkta apie 1,1 mil. lt., o 55 gaisrų nuostoliams padengti išmokėta 351.113 lt. Transporto draudimo premijų 1924 surinkta 108.177 lt., nuostolių pareikšta 14 atvejų 13.000 lt. sumai. 1927 XII 31 L. balansas prašoko 2 mil. lt., o veikimo pabaigoje jis jau buvo dvigubai didesnis. L. steigėjų tarpe buvo G. Feterauskas ir ilgametis pirm. ir dir. St. Digrys. Valdyboje yra buvę E. Draugelis, V. Zakarevičius, J. Strimaitis, V. Vailokaitis, VI. Lašas ir kt. 1940 L. bolševikų nacionalizuota. J-Ppi-

10. Liudo Jakavičiaus Šiauliuose po I pas. karo įsteigtas knygynas-leidykla, daugiausia leidęs paties L. Jakavičiaus parengtus kalendorius bei kaimo knygeles, žr. Jaka-vičius, Liudas.

11. VDU stud. korporacija, įregistruota 1932 III 19 ir veikusi ligi bolševikams ateinant 1940. Telkė nacionalistiškai nusiteikusį, bet prieš tuometinius tautininkus nusistačiusį jaunimą (vad. ,voldemarininkus’).

12. Čikagoj 1946 įkurta filatelistų draugija. žr. Filatelija.

Lietuvaičių Seserų Institutas (stp. LSI) s-ga, jungianti JAV veikiančias lietuvaičių vienuolijas, įsteigta motinos M. Teofilės, kazimieriečių generalės, sušauktoj lietuvaičių vienuolijų generalių motinų ir mokyklų inspektorių konferencijoj Joseph Marie viloje Newtown, Pa., 1953 IV 5. Instituto nariai: Šv. Kazimiero Seserys, Chicago, 111.; šv. Pranciškaus Seserys, Pittsburgh, Pa.; Nukryžiuotojo Jėzaus Seserys, Brockton, Mass.; Marijos Nekalto Prasidėjimo Seserys, Putnam, Conn. šiose vienuolijose yra per 1100 lietuvaičių vienuolių. Instituto prezidentė yra motina M. Teofilė; sekretorė motina M. Aloyza, O.S.F.; iždininkė sesuo M. Augusta, Im.C.; mokytojų skyriaus direktorė sesuo M. Eucha-rista, S.S.C.. Tikslai: siekimas dvasinės

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai