Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE16.djvu/18

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Buvo ir kitokių pasiūlymų himno reikalu. Vincas Pietaris savo straipsnyje Padėjimas mūsų tautos XIX amžiuje (išsp. po jc mirties Tėvynės Sarge 1903 nr. 11-12) rašė: ,Jeigu lietuviams duotų pasirinkti sau himną, aš patarčiau jiems rinkti šitą Dovydo psalmę: Dievas galybių su mumis. ..’

Lietuviams tinkamo himno ieškota ir A. Mickevičiaus kūryboje. Anot A. Miluko (Pirmieji Amerikos lietuvių profesionalai ir kronika I 1929, 137-139) Seinų seminarijos klierikai dar nuo Petro Kriaučiūno laikų (jis seminarijon įstojo 1871) kaip savo tautinį himną giedodavę A. Mickevičiaus Pono Tado pradžią: ,Lietuva, tėvyne mano...’ Buvusių seiniškių klierikų tas himnas buvęs nusivežtas Amerikon ir čia kaip .himnas narodavas lietuviškas’ buvo bažnyčioj po pamaldų sugiedotas Susivienijimo Lietuviškų Katalikiškų Draugijų trečiojo seimo, vykusio 1888 X 30-31 Pensil-\anijos mieste Mahanoy City, dalyvių.

Ilgainiui himnu įsigalėjo Kudirkos eilėraštis. Jis buvo sudainuotas jau 1899 XI 13 Česlovo Sasnausko vadovaujamo choro Petrapilyje per koncertą, surengtą lietuvių studentų naudai (Varpas 1899 nr. 6). Ypač svarbus buvo Kudirkos dainos išpopuliarėjimui Didžiojo Vilniaus seimo išvakarių koncertas 1905 XI 20/XII3, į kurį susirinkę iš visos Lietuvos seimo dalyviai turėjo progos išgirsti Miko Petrausko vadovaujamo choro sudainuotą L.T.M. 1906 Rygoje buvo išsp. Antano Kačanausko fortepijonui parengtos gaidos: Lietuvos Hym-nas, žodžiai ir melodija V. Kudirkos.

Kudirkos himnas vis plačiau buvo giedamas Lietuvoje per įvairius koncertus ir vakarus, o taip pat jam jau bent kai kur imta reikšti himnui derama pagarba. Antai Vilniaus žinių (1907 nr. 45) korespondencijoje apie 1907 II 18 Ramygaloje įvykusį vakarą rašoma: ,Pradedant vakarą, vietinis choras padainavo .Lietuva, Tėvyne mūsų’, kuri jau pažįstama ne tik lietuviams, bet ir svetimtaučiams. Laike giedojimo publika sustojo, išskyrus kelias dvar-pones, kurias, matyt, menkai apeina tas viskas, kas taip brangu yra kiekvienam lietuviui.. . Išpildžius Lietuvos himną, vietiniai artistai-mylėtojai sulošė tris komedijas’. Kad Kudirkos himnas jau ir svetimtaučiams tikrai buvo žinomas, rodo A. Ni-kolskio brošiūra K voprosu o sovremen-nom nacionalnom vozroždenii litovcev i otnošenii ich k russkim i poliakam 1908 (Prie klausimo apie dabartinį tautinį lietuvių atgimimą ir jų santykius su rusais ir lenkais), kurioje autorius rašo, kad mėgiama lietuvių daina esanti neseniai sukurtasis lietuvių himnas (litovskij gimn) ir jį pacituoja lietuviškai ir rusiškai. Ir taip Kudirkos biografas ir jo raštų leidėjas 1909 Juozas Gabrys galėjo rašyti, kad ,mūsų tautiškas himnas .Lietuva, tėvyne mūsų’... šiandien plačiai skamba Lietuvoj’.

Vis dėlto, Kudirkos himno melodija nepatenkino daugelio lietuvių muzikų. Anot M. Gustaičio (Lietuva 1926 nr. 18, cf. J. Žilevičius, Česlovas Sasnauskas 21953), <5. Sasnauskas, kuriam Kudirkos himno melodija nepatikusi kaip sudurstyta iš lenkų ir rusų melodijų, pats norėjo duoti lietuviams himną, parašydamas Maironio žodžiams Kur bėga Šešupė dvi harmonizuotas melodijas, išsp. žinyčioje 1902 nr. 4-5. Viena iš jų buvo paties Sasnausko choro sudainuota drauge su Kudirkos L.T.M. Petrapilyje 1899 XI 13. Tėvynės Sargo korespondentas, rašydamas apie tą koncertą (1900 nr. 2-3), abi Kudirkos ir Sasnausko dainas vadino tautiškais himnais. Himno pobūdžio buvo ir Sasnausko harmonizuotasis Maironio Jau slavai sukilo, apie kurį labai palankiai atsiliepė M. K. Čiurlionis: ,Yra tai, be abejojimo, tikro įkvėpimo veikalas, ir visa širdimi linkiu, kad išsiplatintų Lietuvoje, kad visų būtų giedamas ir atjaučiamas’ (Viltis 1909 nr. 48; cf. J. Žilevičius, č. Sasnauskas 21953, 60). Apie Kudirkos himną Čiurlionis neigiamai pasisakė savo straipsnyje Apie muziką, išsp. drauge su S. Čiurlionienės rašiniu Lietuvoje, kritikos žvilgsnis į Lietuvos inteli-gerftiją 1910. Užsiminęs apie naująsias dainas, .kurios išaugo, tarytum usnys rugiuose, tarp tų senųjų gražiųjų ir platinasi jos labai, ir patinka’, Čiurlionis pastebi: .Pirmoje eilėje stovi mūsų tautiškas gimnas, kurs, nuostabu, taip panašus pradžioje į .preobraženskago polka’ maršą, kad negirdėdamas žodžių, neišskirsi’ (t.p., 76). Mikas Petrauskas, pažymėjęs Methfesselio Studentų dainos ir Moniuškos įtaką Kudirkos melodijai, toliau rašė: .Kadangi Kudirkai, kaipo ne teoretikui ir nespeeialis-tui, nebuvo galima būti verpete muzikalės literatūros, o patsai, būdamas jauslus, pa-siduodąs įtakai, nesukontroliuodavo įžymėtų savyje svetimų motyvų ir išliejo juos su prakilniais ir giliais žodžiais. Vienok himno muzika labai gerai nušviečia ir pabrėžia mintį, taigi nė priešintis tam nėra

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:
Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai