Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE02.djvu/56

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
22:36, 24 gruodžio 2012 versija, sukurta ArunasP (Aptarimas | indėlis) (→‎Neperžiūrėtas)
(skirt) ←Prieš tai buvusi versija | žiūrėti esamą versiją (skirt) | Kita versija → (skirt)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


kijos sostą imti. B. teisių didinimas ėjo trejopa linkme. Buvo nustatomas B. san­ tykis su žeme, B. as­ mens laisvė garan­ tuojama ir B. politi­ nės teisės plečiamos. Dėl žemės B. pama­ žu virto savarankiš­ kais savo dvarų val­ dovais: dvarai buvo atiduoti jiems visiš­ kai. B. žemės nuosa­ vybės garantija pate­ ko ir į III Lietuvos Statutą 1588. šis sta­ tutas taip pat patvir­ tino XV a. privi­ legijų suteiktą B. asmens laisvę ir neliečia­ mybę, tai plačiausiai formuluodamas, čia buvo laikomasi dėsnio, draudžiančio B. imti kalėjiman, jei jo kaltės negalima įrodyti teisme („neminem captivabimus nisi jure victum” ). B. tai teisingai laikė vienu iš svar­ biausiųjų savo laisvių šulų. Taip pat niekas neturėjo būti atsakingas už svetimą kaltę. Kiekvienas B. turėjo atsakyti tik pats už save. Tas dėsnis nebuvo taikomas tik vals­ tybės išdavikams ir didžiojo kun-čio majes­ toto įžeidėjams. Savo politines teises B. labiausiai sten­ gėsi praplėsti. XV a. privilegijos ir šioje srityje darė jiems nuolaidų ir atleido nuo įvairių valstybinių prievolių, be karo tar­ nybos. B. prievolės kas kartas mažėjo, bet teisės didėjo, šiuo atžvilgiu B. ypač pato­ gus buvo XVI a. Kadangi 1447 Kazimiero privilegija, palaikydama ir išplėsdama ankstyvesnes privilegijas, atleido B. ir jų valstiečius nuo mokesčių valstybei, tai valstybės iždas nustojo svarbaus pajamų šaltinio, ir todėl atsidūrė keblume. Beveik nuolatinis sunkus karas su Maskva, prasi­ dėjęs XV a. pabaigoje, reikalavo daug lė­ šų, ir did. kun-čiai jų neturėdami, buvo pri­ versti kreiptis į B. Pradėta šaukti B. sei­ mai, pradėta prašyti B. malonės apsidėti mokesčiais valstybės naudai. O B., pasijutę galybių viešpačiai, už apsidėjimą mokes­ čiais bei už aukas valstybei kiekvieną kar­ tą iš didž. kun-čio reikalavo vis naujų po­ litinių, socialinių ir ekonominių nuolaidų. B. šitaip plėtė savo politines, socialines ir ekonomines privilegijas, stiprino savo iš­ imtinę teisinę padėtį valstybėje didž. kun- čio, valstiečių ir miestiečių nenaudai, siau­ rindami jų teises ir didindami jų naštas. D. kun-štis nuolat buvo verčiamas vis dau­ giau savo valdžios perleisti B. Dėl ekono­ minių B. privilegijų ir jų savanaudiškosios ekonominės politikos miestai visai nusmu­ ko, miestiečiai buvo nustelbti, o valstiečiai nuo 1447 Kazimiero privilegijos buvo pate­ kę visiškon B. val­ džion, nustoję būti valstybės piliečiais ir tapę tik bajorų val­ diniais, nelyginant jų kilnamojo turto da­ limi. Tuo būdu B. įtaka, pradėjus reikštis pat­ riarchalinės monar­ chijos laikotarpyje (nuo valstybės susi­ kūrimo ligi Žygiman­ to nužudymo 1440), vis didėjo valstybi­ niame, kultūriniame, bei ekonominiame gyvenime, kol vėliau pamažu visas Lietu­ vos likimas pateko į B. rankas. Didikų vieš­ patavimo laikais (1440 — 1569) išsikovoję įvairių privilegijų, nuo XVI a. vidurio B. tapo nežabotais Lietuvos valdovais. Didikų ir B. išsikovotosios teisės ir lengvatos buvo fiksuotos 1529, 1566 ir 1588 Lietuvos Statu­ tuose. N uolatinis B. derėjimasis su didž. kun-čiais, naujų privilegijų reikalavimas, nuolaida po nuolaidos ir ypačiai XVI a. vi­ durio reformos tą luomą teisiškai tiek iškė­ lė, jog niekas kitas nebegalėjo su juo besi- lyginti. Lietuvos B., plėsdami savo privile­ gijas, pavyzdžiu ėmė Lenkijos B. Gi lenkai ragino Lietuvos B. dėtis su Lenkija, skati­ no reikalauti lygybės su didikais, žadėjo savo pagalbos karuose su Maskva. XVI a. vidurio reformos — B. seimelių įtaisymas, B. renkamųjų pavieto teismų įsteigimas, naujas administracinis Lietuvos padalini­ mas, B. administracijos vietų garantavimas, B. atleidimas nuo bet kurių tiesiogi­ nių ir netiesioginių mokesčių, visiems B. lygių teisių su didikais suteikimas, — galu­ tinai sulygino Lietuvos B. teises su Lenki­ jos B., tuo būdu paruošiant dirvą 1569 Liublino unijai. XVI a. vidury šitaip B. įsi­ gijo suverenę Lietuvos valstybės valdžią. Į jų rankas atiteko ir visas krašto valdymas. Nuo 1569 Liublino unijos prasidėjo B. vieš­ patavimo laikotarpis Lietuvoje, trukęs ligi trečiojo Lietuvos padalinimo 1795. Per tą laikotarpį įstatymų leidimas, jų vykdymas, teismas buvo B. rankose ir teparėjo nuo jų geros valios. Gi visa valstybė pamažu virto vienaluome B. valstybe. Susidėsčiusių isto­ rijos raidos aplnkybių dėka B. luomas ne­ paprastai įsigalėjo Lietuvoje, panšiai, kaip ir Lenkijoje, — daug labiau, negu kurioje kitoje vak. Europos valstybėje. Nors B. ir atiteko toks svarbus vaidmuo valstybėje, betgi jie ne tiek rūpinosi vals­ tybės reikalais, kiek savo luomo. Bedidin­ dami savo teises, B. menkyn bevykdė vie­ šąsias ir valstybines pare;gas. Viešosioms ir privačiosioms B. privilegijoms be gausėjant, A. Orlovskio šlėkta XVIII a. pabaigoje A. Orlovskio šlėkta XVIII a. pabaigoje

Asmeniniai įrankiai
Veiksmai
Naršymas
Įrankiai