kapituliavo gen. Grantui, ir tuo būdu buvo baigtas JAV savitarpio karas.
Apponyi vengrų politikų ir visuomenės veikėjų giminė. 1) Jurgis (1808-1899) 1847 Vengrijos kancleris ir konservatorių vadas, taikių reformų šalininkas, savo politika pagreitinęs 1848— 1849 Vengrijos sukilimą, kuris jį nušalimo nuo vadovavimo Vengrijos politikai.
2) Albertas (1846—1933), Jurgio sūnus, vengrų konservatorių vadas. 1892 organizavo tautinę vengrų partiją, nuo 1903 kovojo už vengrų tautinę nepriklausomybę. 1906—1909 ir 1917—1918 buvo Vengrijos švietimo ir kulto ministeriu. 1920 vengrų delegacijos pirmininkas sudarant Triano.no taikos sutrati. Išsp. Erleb-nisse und Ergebnisse 1933.
3) Aleksandras (1843—1925) vengrų bibliofilas, savo senelio Antano Jurgio A. (1751—18,17) įkurtą vad. B'ib-liotheca Apponyiana, su turtingiausiais savo vengrų knygų rinkiniais, 'dovanojo Vengrijos tautiniam muzėjui.
Apraiška fenomenas. 1) bendra prasme reiškinio sinonimas, pvz. psichinė, istorinė ir tt. A.
2) F i 1 o s o f i j o j e, ypač nuo Kanto laikų, A. yra būties savyje (noumenon, Dingansich) priešingybė. Pastarasis skyrimas atsiradęs ryšium su ta pažinimo samprata, pagal kurią mes pažįstame būtį ne pačioje savyje, o tik tiek, kiek ji mūsų pažinimui apsireiškia. Tuo būdu šia prasme A. yra tai, ką mes bet kurioje būtyje galime pažinti.
Apraksiįa (gr.) 1) nustojimas sugebėjimo daryti tam tikrus judesius 'ir atlikti funkcijas, nors atitinkami organai ir yra sveiki.
2) Nustojimas sugebėjimo naudotis tam tikra'is daiktais.
Apranga reikmenų ir daiktų rinkinys, skiriamas nešti ar vežti vienam kariui ar kariškam daliniui.
Aprašymas pasakojamojo žanro rūšis arba pasakojamojo literatūros kūrinio sudedamoji dalis.
Apreiškimas plačiausia prasme teologijoje yra visa, per ką Dievas įgalina protinguosius kūrinius pažinti jo buvimą, esmę ir veikimą. Gamtiniu (natūraliniu) A. jau yra apskritai visa regimoji kūrinija,.iš kurios žmogus gali pažinti Dievą kaip Kūrėją. Antgamtiniu A. yra paties Dievo pozityvus žinių suteikimas žmonijai apie savo vidinę būtį (šv. Trejybė) ir apie savo amžinuosius sprendimus (Įsikūnijimas). Antgamtinis A. praplečia ir papildo gamtinį A., nes sutelkia tokių žinių, kurios pačiam vienam protui yra nepasiekiamos. Antgamtinis A. vyko laipsniškai istorinėje raidoje (Senasis 'ir Naujasis Testamentas), ir pagal tai jam priimti buvo rengiami ir betarpiški jo priėmėjai (pranašai, apaštalai), ir liaudis. Antgamtinio A. turinį sudaro iš dalies jau ir gamtiniu būdu pažįstamos, bet visų pirma tos tiesos, kurių pažinimas ir sekimas yra būtinas amžinajam išganymui. A. siekia suteikti ne pilną visų antgamtnių tiesų pažinimą, o tik duoti žinią, jog tokių esama, kad jos paskui kaip paslaptys būtų tikėjimu priimamos. Antgamtinis A. savo aukščiausią viršūnę ir atbaigimą turi Kristaus mokslu ir gyvenimu. Kaip visas Šen. Testamento A. parengė Kristaus atėjimą, taip Kristus padarė galima visai žmonijai pasiekti amžinąjį tikslą.
Apreiškimas šv. Jono ž. Apokalipsė.
Apres nous le deluge (pr.) —po mūsų nors ir tvanas, priskiriamas prancūzų karaliui. Liudvikui XV (1715—1774) posakis, išre'iškiąs aukštuomenės savimi tesirūpini-mą prieš Didžiąją Revoliuciją.
Apretūra galutinis audeklų, iš dalies ir siūlų apdirbimas ir padailinimas. Apdirbant audeklą krakmolu, dekstrinu, kai kurių medžių sakais ir kt. audeklas pasidaro tankesnis ir standesnis. Audeklams 'ir siūlams blizgėjimą suteikia vaškas, parafinas, stearinas, glicerinas r kt. Milą ir gelumbę padailina mechaniškai — apkarpant siūlelius, šutinant, šukuojant, glaistant ir pan. Baltinimas ir dažymas sudaro atskirą operaciją. Kaip A. vartojamas ir aliuminio alūnas.
Aprietimas puolamųjų kautynių manevras, kai, varžant priešą iš priekio, išeinama į bet kurį jo sparną (vienpusis A.), arba į abu jo sparnus (abipusis A.).
Aprilov Vosylius (1789—1847) bulgarų atgimimo veikėjas. Pradžioje laikęs save graiku, vėliau 1829 Venelino knygos apie bulgarus paveiktas, grąžintas aavo tautai ir po to visas savo jėgas ir lėšas atidavęs bulgarams kultūriškai atgaivinti, organizavęs jiems mokyklas, rašęs knygas. Išsp. Blgarski knižnici 1841, Dennica novo bol-garskago obrazovanija 1841 ir kt.
A priori (lot.) filosofijoje tai, kas logiškai iš paties dalyko plaukia ir kas užtat nepriklauso patirties, nes jau iš anksto ją sąlygoja. Kasdieniškai — visa, kas teigiama iš anksto nusistačius, dažnai be pagrindo.
Aprobata (lot. approbatio — patvirtinimas, leidimas). Katalikų bažnyčioje vyskupo duodamas leidimas spausdinti knygas religinėmis temomis. A. pabrėžia, kad pateiktoje knygoje nėra n'ieko priešinga katalikų tikybos dogmai. Tai paprastai Išreiškiama posakiu — Nihil obstat. Lietuvių spaudos draudimo laikais leidžiant vad. kontrafakcijas, A. dažniausiai buvo