paskirtas Alvito pradžios mokyklos mokytoju. 1875 buvo nukeltas vyresniuoju mokytoju į Naujamiesti, 1877 paskirtas Marijampolės gimnazijos rengiamosios klasės mokytoju. Be to, 4 žemesnėse klasėse jam buvo paskirtos neprivalomos lietuvių kalbos pamokos. Marijampolėje A. vis labiau įsitraukė į slaptą tautinį liet. veikimą ir, Aušrai pradėjus eiti, tapo jos uoliu pla-tnntoju ir bendradarbiu, siųsdamas jai ne vien savo rašinius, bet ir tarpininkaudamas Ir kitiems Aušros bendradarbiams (Antanui Kriščiukaičiui-Aišbei, K. Buka-veckui ir kt.). Lietuvių kalbos pamokoms A. buvo sudaręs chrestomatiją (Lietuwlsz-ka ranknyge), kurios rankraštį 1882 II 16 pasiuntė Varšuvos mokslo apygardos vyresnybei patvirtinti. Ją buvo pavesta peržiūrėti S. Mikuckiui ir Gyliui; jiems pasiūlius, A. jai negavo leidimo ne tik dėl draudžiamųjų lietuviškų raidžių, kuriomis ji buvo parašyta, bet ir dėl lietuviško patriotinio chrestomatijos pobūdžio (Trumpas gyvenimas Vytauto, Pro Lydos mūrus pravažiuojant, vertimas Mickevičiaus Tėvyne Lietuva, tu kaip sveikata ir kt.). 1883 XI 23 A. buvo iškeltas pr. mokyklos mokytoju į Augustavą. Tai pagreitimo jo ligą (jis sirgo džiova). 1884 X 12 atsisakęs pareigų, grįžo Marijampolėn ir čia po kelių mėnesių mirė. Jo rankraščius paveldėjo Petras Kriaučiūnas, vedęs A. .našlę mokytoją Sofiją Zalevskaitę, kurią A. buvo 1875 vedęs.
Negausią A. poeziją sudaro daugiausia vertimai: L. Kondratavičiaus Kaimo moks-linyčia (Aušra 1883) ir Piastų duktė (Aušra 1884—1885), A. Mickevičiaus Trys Budriai (pasiųsta Aušrai 1884, bet išsp. Varpe 1892), Gražioji ir keletas smulkesnių: Puškino Skendinis (Aušros Kalendoriuje 1885), Krylovo. Krasickio ir kt. pasakėčios. 1893 buvo P. Kriaučiūno paruoštas ir išsp. A. poezijos rinkinys (P. A. rašta'i), kuriame, be anksčiau spausdintų eilėraščių, buvo iš A. dar 1884 palikto Kriaučiūnui rankraščio išsp. ir 5 eilėraščiai. To paties P. Kriaučiūno papildytas dar 5 .niekur anksčiau nespausdintais eilėraščiais naujas A. raštų leidinys pasirodė 1907. 1938 buvo surastos nuotrupos ano A. rankraščio, buvusio Kriaučiūno rankose, kuriame be autografo kitų A. -anksčiau spausdintų eilėraščių, buvo užtikta dar 26 niekur nespausdinti eilėraščiai (daugiausia sakmės), kurių 8 buvo išsp. Mūsų Senovėje II 4 1939 ir III 1 1940. Iš A. eilėraščių labiausiai išpopuliarėjo iš Kondratavičiaus Piastų dukters verstoji senovės lietuvių karo daina „Tegul giria šlamščia, ūžia, tratata, tratata”.
A. išsp. ir porą istorinių rašinių: Vytautas Didis Lietuvos Kunigaikštis 1885 (A. taisytas M. Puišio vertimas iš Kukolniko) ir Nusidawimai Lidos pilės (Auszros Kalendoriuje ant metų 1885). Be to, 1884 ir 1885 Aušroje buvo išsp. ir 5 A. korespondencijos. Savo raštus A. pasirašinėjo P. Trupinėlio slapyvardžiu.
- J. Sl. (šliupas) — Liet. Balsas 1885 N. 1; K. L. (K. Grinius) — Varpas 1903 N. 3—5; nepasirašyta P. Kriaučiūno ižanga prie 1907 A. raštų; Lietuvos Mokykla 1923 N. 10 (J. Venciaus, M. Gustaičio, T F. Žilinsko, J. Zubrickio, T. Žilinsko, M. Vosyliaus) atsiminimai.
Arminionai Olandijos evangelikų Armi-niaus sekėjų kryptis. A. skelbia, kad pre-distinacija pareina nuo atitinkamo žmogaus tikėjimo ar .netikėjimo, kurį Dievas iš anksto .numato. Tikėjimą sako esant lygiai ir Dievo malonės vaisių ir žmogaus laisvosios valios išdavą.
^i. W. Harrison The Beginning of Arminianism of the Synod of Dortrecht 1926.
Arminius (17 pr. Kr. — 19 Kr. g.) che-ruskų kunigaikštis. Pradžioje tarnavo Romai, vadovaudamas germanų pulkams romėnų tarnyboje. Quintui Varui valdant žemutinę Germaniją, A. sukurstė .cheruskus ir kitas germanų tauteles ir 9 Kr. g. Teu-toburgo miške sunaikino Varo kariuomenę. Tuo būdu A. Reino upę padarė ¡nepriklausomos romėnams Germanijos siena. Kad ir tris kartus su A. kariavo Germani-cus (14—16), tačiau romėnai, negalėdami A. įveikti, 17 Kr. g. turėjo tą sieną pripažinti. Didelei germanų tautelių sąjungai vadovaudamas, A. kovojo 'ir su markoma-nų kunigaikščiu Marbodu. 19 Kr. g. buvo sąmokslininkų nužudytas. Netoli Detmol-do yra pastatytas A. paminklas.
F. W. Fischer Arminius und die Roemer 1893; L. Schmidt Geschichte der deutsehen Staemme 2 leid. 1928.
Arminius Jakob Harmensen (1560—1609) evangelikų reformatų teologas Olandijoje, įkūręs arminionizmą. Nuo 1588 evang. kunigas Amsterdame, nuo 1603 teologijos prof. Leidene. Norėdamas savo pusėn patraukti Olandijos reformatus, dalyvavo religiniuose ginčuose. Jo religines pažiūras sistemino Simanas Episcop’ius.
Armiruotas betonas toks betonas, kuriame lenkimo tempimo jėgos atsparumui padidinti įdedamos geležinės vielos ar Virbai, kadangi geležis priešinasi tempimo jėgoms. Geležinė viela ir virbai čia vad. armatūra. Armiruota sija dažniau vad. tik ta, kuri be išilginės turi dar ir skersinę armatūrą.
Armona Ukmergės aps. Siesikų ir Deltuvos vi. upė, šventosios (Neries) deš. intakas, 18,2 km ilgio. Intakai-kanalai: Drun-gis, Juodupis, Strausgėlė, Šventupis. Ba-
P. Arminas