tvaksėjimo A. sienelėmis persiduoda banga nuo širdies į periferiją, ir toks ritmiškas, apčiuopiamas A. susitraukimas vadinamas pulsu.
Arterijų ligos. Svarbiausios A. L. pareina nuo degeneracijos arba uždegimo procesų.
Degeneracijos (išsigimimai). Dažniausiai A. sienų išsigimimas yra jų sklerozė, sukietėjimas (Arteriosklerozė). A. pasidaro kietesnės už normalias (tai yra kas kita negu arterijų tonusas, arba spazmas). Reikalingas normaliai A. funkcijai jų elastingumas mažėja, ir indai kraujo spaudiniui padidėjus lengviau plyšta. Tokiu būdu gali įvykti kraujo išsiliejimas, pvz. apopleksija galvos smegenyse. Nuo arteriosklerozės smulkių A. sienelės tiek sustorėja, jog dažnai spindžiai žymiai susiaurėja ir inet visai užanka. Paliesti organai gauna mažiau kraujo, ir ‘dėl to atsiranda sunkių komplikacijų, pvz. inkstų atrofija, galūnių gangrena, širdies priepuoliai (angina pectoris). Arteriosklerozė laikoma A. nusidėvėjimo pasekme 'ir pasitaiko dažniausiai seniems. Sklerozės (sukietėjimo) procesą pagreitina infekcinės ligos, alkoholis, nikotinas, švino veikimas, per didelis kavos vartojimas, maisto perteklius, sunkūs dvasiniai išgyvenimai. Arteriosklerozės atsitikimais žmogaus krau-juje neretai esti didesnis cholesterino kiekis.
Uždegimai. A. uždegimai būva staigūs ir chroniški. Staigus uždegimas (arteritis) įvyksta dėl A. spindžių užsikimšimo kraujo kamščiais (trombais), dėl indų sienų suirimo ir jų plyšimo, lydimo kraujo išsiliejimo (haemorrhagia). Svarbiausią chronišką A. uždegimą sukelia sifilis. Paliečiami visi A. sluogsniai, bet ypač yra būdingi vidurinio sluogsnio (medijos) pakitimai (mesarteritis syphil'itica). ši priežastis sukelia indų sienų silpnėjimą, ir jos nuo kraujo spaudimo išsiplečia kaip maišeliai (aneurizma).
Artės liberales 1) laisvasis menas, dailusis menas, laisvuoju pavadintas nuo to laiko, kada nusikratęs amatininkų cechų kontrolės, jis galėjo laisvai plėstis. Pradžioje tai įvyko Italijoje, paskiau Vokietijoje, Prancūzijoje. Pirmieji Lietuvoje ir Lenkijoje atsiskyrę nuo cechų menininkai buvo tapytojas žemaitis Lukas Smuglevičius (1709—1780), buvęs L. D. K. ir lenkų karaliaus Augusto II tapytoju, ir Simanas Čechavičius (1689—1775).
2) Vid. amžių mokyklose A. L. vadinta 7 pagrindiniai tų mokyklų mokslai: trivium-gramatika, retorika ir dialektika, ir ąuadrivium-aritmetika, geometrija, astrologija ir muzika.
Arte veide 1) J a k o b (a. 1290—1345) Flandrijos revoliucinės valdžios vadas. 1338 I 3 išrinktas Gento generaliniu vadu, stengėsi Olandiją išlaikyti neutralią Anglijos ir Prancūzijos kare. Flandrijos grafui pradėjus prieš Olandiją karą, A. organizavo kariuomenę, paėmė Bruggę, apėmė visą kraštą ir privertė Flandrijos grafą sudaryti sutartį, laidavusią olandų neutralumą. Prancūzams pradėjus naują karą, A. 1339 —1340 sudarė eilę sutarčių, pripažinusių olandų teises; sudaręs sutartį su anglais, pakvietė anglų karalių Eduardą III naujosios kenfederacijos protektorium. Stojęs valdžios priekyje, A. nesugebėjo pašalinti vidaus priešingumų ir, vidaus riaušėms kilus, buvo nužudytas.
2) P h i 1 i p p (1340—1382) Jokūbo sūnus. 1382 paskelbtas Gento vadu ir kelių tūkstančių išbadėjusių kareivių priekyje sumušė 40.000 prancūzų kariuomenę, bet 1382 XI 27 naujas kautynes pralaimėjo ir ir pats žuvo.
Artezinis šulinys buvo žinomas senovės Egipte, Kinuose ir kitur, labai seniai Prancūzijoje, Artois mst. (iš čia kilęs žodis artezinis — pr. artésien). A. š. — tai žemėje įgręžtas vamzdis, kuriuo vanduo kyla į viršų iš gilių vandeningų sluogsnių. A. š. vanduo paprastai būna švarus ir sveikas gerti. Tokie šuliniai daugiausia būna gręžiami dideliems miestams ir pramonės centrams aprūpinti vandeniu.
Arthralgia (gr.) sąnario skaudėjimas.
Artjhritis (gr.) sąnario uždegimas.
Arthroidira paleozoinės eros žuvų poklasis. Kūnas apaugęs kaulinėmis plokštelėmis. Pasitaiko silūro ir devono sluogsniuose.
Arthrologia (gr.) anatomijos dalis, kuri studijuoja sąnarius ir jų sudėtį.
Arthur 1) Chester (1830 X 5—1886 XI 18) JAV prezidentas. Iš profesijos advokatas, nuo 1856 respublikonų politikas. 1880 Chicagos respublikonų kongrese buvo išstatytas respublikonų kandidatu į viceprezidentus ir 1880 XI 2 rinkimuose 900 balsais nugalėjo savo konkurentą demokratą En-glishą. 1881 žuvus prezidentui Garfiel-dui, 1881 IX 22 liko prezidentu ir juo buvo ligi 1885 III 4.
2) Joseph Charles (1850—1942) JAV botanikas. Dirbo Wscons'ino ir Minne-sotos univ. Leido Botanical Gazette. Išsp. Llving Plants and Their Properties 1898 (su Mac Dougaliu), Manual of the Rusts in United States and Canada 1934, The Plants Rusts 1929 ir kt.
Chester A. Arthur