Puslapis:LE01.djvu/303

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

Arzava, Arzaova, senovės valstybė Maž. Azijoje, apėmusi vėlesnę Kilikiją. Egipto ir Asirijos paminkluose išliko žinių apie A. nuo XIX a. pr. Kr. ligi XII a. pabaigos, kada, matyti, kraštas buvo atėjūnų iš jūros nukariautas.

Aržvėta, arba Eržvėta, 1) Breslaujos aps., Tverečiaus vi. upė, Birvytos (Dysnos, Dauguvos) aukštupis, 11,3 km ilgio. Teka iš A. ež. ir prie Pečiurkų k. 2 km j rytus nuo Tverečiaus jungiasi su >deš. intaku Svyla, gaudama Birvytos vardą. Baseino plotas 245 km2.

2) Tverečiaus vl. ež., 4,3 km ilgio, ligi 0,7 km pločio, paviršiaus plotas 2,1 km2. Altitudė 133,8 aukščiau j. lygio. Į ežerą įteka Konaržinė, išteka Aržvėta.

As l) chemijoje ženklas elementui arsenui pažymėti.

2) muzikoje žymi chromatinį a tono pažeminimą, nuleidimą jo žemyn į g.

As senovinis piniginis Vienetas Italijoje, įvestas a. 450 pr. Kr. Pradžioje tai buvęs vienas senromėniškas vario svaras 272 (vėliau 327) gramų (as libralis) ir buvo skirstomas į 12 uncijų. 268 pr. Kr. įvedus sidabrinę valiutą, A. vertė sumažėjo. Vienoje A. monetos pusėje buvo atmušamas dvigalvis Janus, kitoje laivo priekinė dalis. A. ženklas I arba L, vainikas ir apačioje žodis Roma. Kitos smulkesnės monetos buvo Semis, Triens, Quadrans, Uncia.

Schroeter Woerterbuch d. Muenzkunde 1930.

Asą judėjų valdovas 955—914 (ar 913— 873) pr. Kr. Pagal tradiciją mėginęs panaikinti stabmeldiškas apeigas. Kariavęs su izraelitų valdovu Baašu. Sunaikino izraelitų tvirtovę Ramoje ir sustiprino valstybės sienas Gebos ir Masfos tvirtovėmis.

Asą ež. ties Zarasais. K. Būgos spėjimu (Kalba ir senovė p. 3) A. ež. vad. Ezarasu. Iš lenkiško A. vardo iškreipimo Osa vokiečiai buvo sudarę Ossersee ir 1941—1944 okupacijos metu tuo vardu vadino Zarasų apskritį.

Asą foetida ž. Ferula Asą foetida.

Asachi Georgiu (1788—1869) rumunų rašytojas ir visuomenės veikėjas. 1817 Ja-suose organizavo pirmą teatrą, kuriam pa- rašė ir išvertė daug scenos veikalų. Išsp. eilėraščių rinkinį Culegere de poesi'i 1854, Nuvele istorice a Romanici 1867. Moldavijoje 1829 įst. pirmą laikraštį Rumaenische Biene, paskiau Gazeta de Moldova, Patria.

Asahigava Japonijos mst. Jesso saloje. 123.000 gyv. (1950).

Asajai senovės sarmatų giminė, greičiausiai alanų šaka, gyvenusi prie Volgos upės ligi Juodosios jūros.

Asai r. Afrikos, prancūzų Somalijoje sūrusis ež. 20 km nuo jūros. 40 m gilumo. Dugnas yra 215 m žemiau jūros lygio.

Asalnai Švenčionių aps. Linkmenų vi. ežeras, Žeimenos (Neries) baseine, 5,0 km ilgio, ligi 1,5 km pločio. Jungiasi su Lūšio ir šakarvo ež., sueina su Linkmeno ir Alks-no ež. Paviršiaus plotas 340 ha. kartu su Lūšiu ir šakarvu 790 ha; altitudė 140,0 m aukščiau j. 1. A. turi dailiai išraižytus krantus ir pusiasalius ir 2 salas. Dėl aukštų, ligi 35 m, krantų A. Žeimenos labirinte laikomi vienu gražiausiųjų ežerų. 1919— 1940 ež. kirto išilgai administracinė linija. Į A. įteka Dringykštė. Iš šakarvo išteka Žeimena, kurios aukštupis švogena įteka į Dringių ežerą.

Asalnykštis Švenčionių aps. Linkmenų vi. ež., vakarinė Asalnų ež. įlanka, 1,2 km ilgio, ligi 500 m pločio, 70 ha ploto.

Asam Kosmas Damian (1686—1739) Bavarijos architektas ir plastikas, laikomas vienu žymiausiųjų XVIII a. vokiečių menininku.

Asama Yama Janonijos veikiąs ugnikalnis, šinšu prov. 2488 m aukščio.

Asamas ž. Assam.

Asaphus trilobitų, išmirusių vėžiukų giminė, randama apatinio silūro geologiniuose sluogsniuose.

Asarchadon (Assur—akhi—idin, Aššura-hidd’ina) 680—669 pr. Kr. Asirijos valdovas, Sin—achi—eribo (Sennacherybo) sūnus. Jis susitaikė su žyniais ir atstatė sugriautą Babiloną bei jo šventoves. Pavergė Egiptą, sėkmingai kariavo su finikiečių Tyru ir Sidonu. Jo įpėdiniu buvo Aššurba-napli.

Asars Janis (1877—1908) latvių kultūros veikėjas. Bendradarbiavo daugely latviškų laikraščių, kur rašė daugiausia mokslo ir meno klausimais. Už politinį veikimą 4 metus išbuvo kalėjime, kur vertė Ibseno ir D’Amnunzio veikalus. 1905 dirbo soc. dem. Peterb. Latvietis redakcijoje 1905 iš Rygos pabėgo į Petrapilį; ten dirbo ligi 1907 įvairiuose latvjų laikraščiuose. Tuo metu parašė 'istorijos studiją: Ka Balti jas muiž-nieciba tika prie savam privilegijam. 1907 pasitraukė į Helsinkius ir red. Rits. 1907 bėgo į užsienį, bet rusų žandarų pagautas, buvo atgabentas į Rygą ir kalėjime mirė. Jo raštai išsp. 1908—1910.

Senovės romėnų pinigas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4736-0=4736 wiki spaudos ženklai).