tiečiams, jis pateko į graikus bei romėnus, o vėliau ir i kitus p. bei vakarų Europos kraštus. Pietų kraštuose (Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, taip pat Irane, Turkijoje, Egipte ir kt.) A. yra labai paplitęs gyvulys. Juos naudoja daugiausia joti ir kroviniams nešioti. A. tenkinasi mažos vertės pašaru ir gyvena ilgiau už arklį, šiaurės klimate jis įgyja neigiamų savybių, tampa atkaklus ir tinginys.
Azijos A. yra lengvesnis už Afrikos A., trumpesnių ausų ir daugiausia be juostos ant nugaros. A. būva įvairaus plauko: rudas, šviesiais plaukais apie snukį, raudonai geltonas ir kt. žemiausio ūgio A. 1 m aukštumo onagras (onager) beveik baltos spalvos.
A. eržilą sukergus su kumele gaunamas bastardas asilėnas, A. kumelę sukergus su arkliu gaunamas arklenas. Iš kultūrinių A. veislių minėtinos: Afrikoje išvesta Mas-kato veislė, Ispanijoje — Katalonijos, Italijoje — Apulijos, p. Prancūzijoje Poitou veislė, kuri duoda geriausius asilėnus.
Mūsų vaizduotėje, sąmonėje ir kalboje labiausiai vak. Europoje A. prigijo nusistovėjusiu tinginio, užsispyrėlio ir ypačiai kvailio atvaizdu, nors savo rytų ir pietų gimtinėje ir net p. Europoje jis pasižymi gyvumu, klusnumu ir patvarumu; šių savybių jis nustojo vak. ir iš dalies p. Europos klimate per daug žmonių išnaudojamas.
Asilėnas naminis gyvulys, gaunamas suleidus kumelę su asilu. Vidurys tarp arklio ir asilo, ūgis svyruoja tarp 130 ir 170 cm. Jau senovėje buvo žinomi Egipte, Babilonijoje ir kituose Rytų bei Pietų kraštuose. Daugiausia jų laikoma Afrikoje, C. ir P. Amerikoje; taip pat jų gausu ir Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Visame pasauly jų priskaitoma a. 7-8 milijonus, ūkiškoji vertė yra didelė. Svarbiausios jų teigiamybės: greitas subrendimas, sveikatingumas, 'ilgas amžius (jais dirbama ligi 25—30 metų amžiaus) ir pasitenkinimas prastesniu negu arkliai pašaru. Prancūzijoje ir kai kur kitur A. buvo plačiai naudojami ir kariuomenėje — turėjo ištisų raitelių pulkų, kur arkliai buvo pakeisti A. Paprastai A. neveislūs; tik retais atsitikimais jie atsiveda vaikų.
Asilklae musių (Diptera) būrio šeima. Stiprios, dažnai gaurais apaugusios musės, kurios minta pagaudamos ir iščiulpdamos kitus vabzdžius. Lietuvos sausuose miškuose paprasta Laphria gibbosa L. visa apaugusi pilkais, pilvelio galas geltonais-auksiniais plaukeliais.
Asilų brolija (ordo asinorum) kai kur vak. Europoje taip vadinta Vienuoliai tra-pistai, kurie iš pradžios buvo nusistatę tik asilais keliauti. Jiems ėmus 'ir arklius vartoti, A. B. vardas išnyko.
Asimetrija a s t r o ¡n o m i j o j e švedų astronomo Stroembergo 1925 nustatytas reiškinys. Tiriant labai tolimų dangaus kūnų judėjimą, susidaro įspūdis, tarytum: tie objektai lekia iš vienos dangaus pusės į kitą. šito judėjimo linkmė rodo į Cefė-jaus žvaigždyną. Vidutinis greitumas pra-šoksta 100 km per sekundę. Tačiau manoma, kad ne tie tolimieji objektai taip smarkiai juda, bet, atvirkščiai, visos artimos žvaigždės kartu su saulės sistema juda dideliu greitumu erdvėje. A. auga laipsniškai atstumui didėjant.
A. esmę nušviečia hipotezė, pagal kurią Visa Paukščiu Tako vad. galaktinė sistema iš lėto sukasi.
Medžių raidoje A. yra nesimetrinis tiek kamieno, tiek šakų įvairiose medžio dalyse augimas, sukeltas įvairių gamtos reiškinių.
Asimiliacija (lot. assimilatio) tautinė — procesas, kada tarp kitų tautybių gyvenančios tautinės grupės nustoja savo „tautinio veido” — nutausta, prilygsta ld-
Asilas
Asilėnas