Puslapis:LE01.djvu/322

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

menų pusiausvyros sugedimo, dažniausiai žemažiūrių (muskulinė A.), ar dėl bendro nervų sistemos nusilpimo (nervinė A.).

Asterabad mst. Irane, ž. Gorgan.

Asterias ž. Jūrų žvaigždės.

Asteroidai gausūs nedideli dangaus kūnai, skrieją aplink saulę, kaip ir planetos. Atrodo it kokios mažos žvaigždelės. Pirmą kartą vieną A. atrado 1801 I 1 italų astronomas Piazzi ir pavadino Cerera. 1802 vokiečių astronomas Olbers atrado A. Pal-ladą. Ligi 1845 tebuvo žinomi keturi A. XIX a. pabaigoje buvo patobulintas būdas A. surasti fotografuojant, šiam metodui išplitus, buvo atrasta labai daug A. Dabar yra žinoma daugiau kaip 1500 A. įtrauktų į katalogus su apskaičiuotais takais. A., kurie gali būti pastebėti tik didžiausiais teleskopais, yra ligi 44.000. A. žymėti vartojama eilės numeriai ir vardai. A. kėliąją aplink saulę srityje tarp Marso ir Jupiterio takų. Jų kelionė aplink saulę trunka vidutiniškai dvejus metus ir dešimt mėnesių. A. atstumai nuo saulės yra labai įvairūs, paprastai nuo 1,46 ligi 5,71 astronominių vienetų. 1949 atrastas A. Ikarus, kuris kartais būva tik a. 29 mil. km nuo saulės (arčiau negu Merkuras), o kartais a. 290 mil. km (toliau negu Marsas). 1937 atrastas A. Hermas gali prisiartinti prie žemės ligi 1 mil. km, t. y., mažiau kaip per trigubą mėnulio atstumą. Regimuoju šviesumu A. prilygsta silpnoms žvaigždėms. Atskirais atvejais A. šviesa periodiškai keičiasi. Spėjama, kad A. sudaryti iš dviejų ar daugiau kūnų, kurie skrisdami vienas aplink kitą, periodiškai užs'itemdo. Daugelio A. skersmuo siekia vos keliolikos km. Yra paplitusi hipotezė, kad A. susidarę iš vienos planetos, kuri tolimoje praeityje, Jupiterio veikiama, subyrėjo.

Asteroidea ž. Jūrų žvaigždės.

Asterolepis Antiarchi būrio išmirusi pa-leozoinės gadynės žuvis. Pasitaiko devono sistemos žemės sluogsniuose Škotijoje ir Estijoje.

Asteropa dvi žvaigždės Plejadų spiečiuje—Sietyne.

Asti š. Italijos mst. prie Tanaro upės. 53.000 gyv. (1950). Poeto Alfieri gimtinė ir paminklas. Putojančio vyno — A. spumante gamyba.

Astyagates 584—550 pr. Kr. valdęs paskutinis Medijos valdovas, Kyaksaro sūnus, nuverstas nuo sosto savo vasalo Kyro.

Astigniatizmas akies arba kurio dioptrinio instrumento yda, dėl kurio šviesos taško atvaizdas yra ne taškas, bet linija, elipsė arba netaisyklingos formos dėmė. Objektyvai be šio trūkumo vad. anastigma-tais. Akies A. pareina nuo nevienodo ragenos išgaubimo ties dviem vienas kitam statmenais meridianais. Tokia ydinga akis neturi ryškaus regėjimo. Akių A. koriguo-ti vartoja cilindriškus gaubtus stiklus.

Astikas (lot. Hostic, lenk.Oscik, gud. Os-tik, m. 1442 ar 1444) laikomas proseniu dviejų D. L. Kunigaikštystėje galingų giminių — Astikų ir Radvilų. Vardas pirmą kartą minimas 1398, kada Užpalių pilies viršininkas A. pasirašė vienu liudytoju Vytauto sutarties su kryžiuočiais 'Nemuno Salyne. Jo krikšto vardas buvo Kristinas. W. Semkowicz spėja, kad A. proseniai buvo Lietuvos kūrimosi laikais Kernavės kunigaikščiais. Greičiausiai, A. tėviškė bus buvęs A. kaimas į š. r. nuo Kernavės ir Musninkų. 1411 II 1 Kristinas A. pasirašė liudytoju Vytauto ir Jogailos Torunės sutartyje su vokiečių ordinu. Iš to parašo matyti, kad jo tėvo vardas buvęs Radvila. Kristinas A. buvo vienas žymesniųjų Vytauto ir Žygimanto I bendradarbių. Jo parašas randamas beveik visose to laiko svarbiausiose sutartyse. Taip pat ir Švitrigailos valdymo laikais (1430—1432) jis pasirašo ir šio sudaromas sutartis, bet jau nuo 1432 jo parašo nėra, taigi jis greičiausiai tuo laiku buvo perėjęs į opoziciją Švitrigailai. 1419 A. buvo paskirtas Vilniaus kaštelionu ir juo buvo ligi mirties 1442 ar 1444. Švitrigailos ir Žygimanto savitarpio kovų metu, palaikydavo Žygimantą, o šiam mirus, palaikė D. L. K. Kazimiero išrinkimą. Turėjo keturis sūnus: Radvilą, Stanislovą, Mikalojų ir Baltramiejų. Iš Radvilos prasidėjo Radvilų giminė, o iš Stanislovo— Stankos A. giminė.

Stankos sūnus G r i g a s A. 1492 buvo L. D. K. maršalu, 1494 rūmų maršalu ir Anykščių vietininku, 1495 Merkinės vietininku. 1500 kautynėse ties Vedroša pakliuvo į maskvėnų .nelaisvę, kurioje išbuvo 9 metus. Iš nelaisvės grįžęs, atgavo rūmų maršalo titulą ir Užpalių ir Penionių seniūnijas. 1510 VI20 po Mikalojaus Radvilos gavo Trakų vaivadiją. Paskiau dar gavo Merkinę ir Maišiogalą. Mirė 1518 ar 1519.

Jo sūnus Grigas 1542 po Stanislovo Goštauto buvo paskirtas Naugardėlio vaivada, o nuo 1544 ligi mirties 1557 ar 1558 buvo Vilniaus kaštelionu.

šio Grigo brolis Stanislovas buvo Polocko vaivada. Mirė 1519. Kitas brolis, Jurgis, buvo maršalu; mirė 1546. Jurgio sūnus Mikalojus buvo Rezeknės ir Krėvos seniūnu ir pradėjo savo giminę kildinti iš Algirdo kariuomenės vado Sir-pučio, jo vardu ir pasivadino. Jauniausias Jurgio sūnus Grigas, 1580 ruošiantis Batorui karui prieš Maskvą, buvo pakaltintas krašto išdavimu. Kavarske, kuriame jis gyveno, padarius kratą, buvo surasta įvairių blankų su Lietuvos didikų parašais bei antspaudais ir prietaisai pinigams dirbti. Grigo tarnai paaiškino, kad jų ponas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5397-0=5397 wiki spaudos ženklai).