Puslapis:LE01.djvu/323

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

dar tarpkaralės metu susižinodavo su Maskva. Pats gi Grigas prisipažino, kad turėdamas daug skolų, jis norėjęs gauti iš Maskvos pinigų ir pažadėjęs nužudyti Batorą, ir kad svetimus parašus bei antspaudus sufalsifikavęs, kad įtikintų Maskvą savo įtakingumu Lietuvoje. Tačiau neprisipažino, kad pinigus falsifikavo. Jis buvo nuteistas mirti ir 1580 nugalabintas. Bet 1581 seimas, konstatavęs, kad Grigo sūnus Jonas apie šią išdavystę nieko nežinojęs, grąžino jam teises, šis, paskutinysis A. giminės atstovas, 1608—1609 buvo Vilniaus aps. žemės teisėju.

A. Boniecki Poczet rodôw w W. K. Lit. 1887: J. Wolff Senatorowie i dygnitarze W. K. Lit. 1885.

Astma (gr.) ypatingi dusulio priepuoliai, kurie staiga užeina ir pareina nuo širdies ligų, nuo bronchų raumenėlių traukulių ir susirgus kai kuriems kitiems organams —inkstams, nervams, smegenims ir kt.

Astolda pramanyta Palemono giminės kunigaikštytė, davusi temos O. Radvilai-tės-Mostovskienės vienai pirmųjų apysakų iš Lietuvos praeities: Astolda xięžniczka z krwi Palemana 1807.

Aston Frank William (1877—1945) anglų fizikas ir chemikas, nuo 1909 Birming-hamo univ. prof., paskiau Cambridge univ. I Pasaulinio karo metu buvo oro laivyno technikos patarėju. 1919 išrado svarbų cheminį masių spektrografą, kuris leido jam nustatyti neradioaktyviųjų elementų izotopiją. Daugiasia už tą darbą jam 1922 buvo pripažinta Nobelio chemijos premija. Išsp. Isotopes 1922, 21941, Mass-Spectra and Isotopes 1933 ir kt.

Astor l) Hans Jacob (1763—1848) vokiečių pirklys JAV, milijonininkų giminės prosenis, pats spekuliacijomis sudaręs milžišką kapitalą, įkūręs ,New Yorke vad. Astoro biblioteką, Vokietijoje palei Heidelbergą A. prieglaudą, o 1811 Astorijos mst. Oregone.

2) Nancy Witcher (g.1879) anglų politikė. 1919—1945 konservatorių partijos atstovė parlamente. Reiškusi užuojautos ir simpatijos bolševikų pavergtai Lietuvai.

Astorga Emanuelis (1680 — 1757) italų kompozitorius. Po mirties surasta jo parašytų 50 kantatų sopranui, 44 altui, idilinė opera Dafne. Pasaulinį garsą įgijo jo Sta-bat Mater. Keliolika metų važinėjo po Europą kaip dainininkas ir kompozitorius.

Astrachanė Rusijos mst. Volgos upės deltos saloje. Įk. XIII a. 1395 buvo Timuro sugriautas. Auksinei ordai žlugus, 1480 virto totorių valstybės centru. 1550 Krymo totoriai puolė A. ir jo gyventojus išvedė į Krymą. Tuo pačiu laiku A. valstybę naikino ir totorių kazokai. Per Maskvos karus su Kazane, dalis A. totorių palaikė maskvėnus. 1554 rusų kariuomenė užėmė A. ir pastatė chanu Derbis Aliejų, kuris sutiko mokėti Maskvai duoklę. Vėliau caro Jono IV pasiųsta kariuomenė 1557 galutinai nukariavo A. ir prijungė prie Maskvos. 1950 turėjo a. 300.000 gyv.

Astragalas architektūroje pusės skritulio pavidalo kyšulys, kuris skiria kolonos stiebą nuo kapitelio.

Astragalus (bot.) ž. Kulkš.nė.

Astraliniai mitai yra tie, kuriems iš žvaigždžių pasaulio imami asmenys ir mitiniai motyvai. Tokios rūšies seniausieji A. M. buvo žinomi Babilonijoje.

Astralizmas astralinė religija, žvaigždžių kultas. Saulės, mėnulio ir žvaigždžių religinis garbinimas. A. kilęs iš stebėjimo, kad dangaus kūnai daro įtakos žemei ir įsitikinimo, kad jie veikla ir žmonių gyvenimą. Ryškiai astrališkos buvo babiloniečių ir asiriečių religijos. A. bruožų turėjo ir senovės egiptėnų ir finikėnų religijos. A. vyravo ir tame religijų mišiny, kuris mūsų eros pradžioje buvo Graikijoje ir Romos valstybėje.

Astramovič Aleksandras (m. 1921 I 17), slapyvardis Andrei Ziazulia, gudų poetas lyrikas, išleidęs rinkinį Z rodnaha za'honu ir kt.

Astramskas Tomas (1853 V 28 Naujienos Nartos k., Kvietiškio vi., Marijampolės aps. — 1921 III 11 New Yorke). Baigė Marijampolėje 3 klases. 1885 buvo išrinktas Kvietiškio vi. viršaičiu, bet dėl rusų persekiojimų tais pačiais 1885 pabėgo į Ameriką. Pradžioje dirbo Gloversio kasyklose, paskiau vertėsi literatūros darbu. 1892 X 13 — 1894 IX Shenandoah Pa. leido ir redagavo Garsą, bet teturėdamas 100 skaitytojų turėjo jį parduoti kun. Milukui su J. Ramanausku, kurie jį pavertė Garsu Amerikos Lietuvių. Vienas pirmųjų Tėvynės Mylėtojų Draugijos iniciatorių ir steigėjų, 1896 surašęs jos statutą ir 1898 — 1899 buvęs jos pirmininku. Kartu aktyvus Susivienijimo Lietuvių Amerikoje narys, 1899 — 1904 buvęs SLA Centro Valdybos sekretorium, 1914 — 1916 iždo globėju. 1900—1901 kartu su kun. Kaupu redagavo SLA organą Tėvynę. 1903 nusipirkęs iš dr. J. Šliūpo Naujos Gadynės spaustuvę, įsikūrė Philadelphijoje. Ten 1905 ir 1908 leido humoristinį Pleperį, 1907 Kapsą. Nuo 1886 bendradarbiavo Vienybėje Lietuvninkų, nuo 1888 Saulėje, 1895 Naujojoje Gadynėje, 1901 Lietuvyje, nuo 1903 Darbininkų Viltyje ir kt., pasirašydamas Gloversio Mainieriu, Mergos Vaiku, Pažįstamu Trupinėlio, Senu Kapsu, Naujienišk'iu, Kvie-tiškėnu ir kt. Atskirai išsp. Linksma ir liūdna knygelė 1894, Mainieris ir Leberis 1898. išv. Leopoldo Schillei^o Petrą žemaitį 1901. 1916 išleistoje SLA istorijoje aprašė 1886—1906 laikotarpi.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5356-0=5356 wiki spaudos ženklai).