Astlhrapotherium žinduolių klasės išmirę žolėdžiai gyvuliai, gyvenę mioceno laiku P. Amerikoje
Astra (Aster) Compositae šeimos daugiamečiai augalai, daugiausia iš kinų ir Amerikos. Gražiausi: A. Amellus L. a. 40—50 cm aukščio, A. alpinus L. mėlynais ir baltais žiedais a. 30 cm aukščio, A. Lipskyi Komar., A. yunnanensis Franch., A. likian-gensis Franch., A. novi Belgii, A. Novae Angliae a. 1 m aukščio su atmainomis. Dauginami sėklomis ir dalijant šaknis.
Astravas Lydos aps., Dubičo vi. bžnk. Pirmoji bžn. statyta 1468. Nauja mūro pastatyta 1785. 1866 paversta stačiatikių
cerkve. Po 1905 buvo gautas leidimas pastatyti naują bažnyčią.
Astravas Breslaujos aps., Rimšės vi., Ilgių ež. pusiasalis a. 7 ha.
Astravos Miškų Urėdija. Sudaryta iš Gervėčių, Gudagojo, Uosynės, Varnėnų girininkijų. Būstinė Astravoje, Varnėnų vi., Svyrių aps.
Astrinė Lydos aps. mstl. prie Astrinės upės.
Astrochemija mokslas apie cheminę dangaus kūnų sudėtį. Faktiškai A. apima astrofizika.
Astrofizika astronomijos mokslo šaka, kuri tiria dangaus kūnų temperatūrą, spinduliavimą, cheminę sudėtį ir kitas jų fizines savybes. Ji jungia astronomiją su fizika ir chemija. Ligi Newtono astronomija tenkinosi vien geometrinių dangaus reiškinių nagrinėjimu. Newtonui suformulavus pagrindinius judėjimo dėsnius ir iš astronominių duomenų nustačius visuotinės traukos dėsnį, pradėta ir _ astronomiją moksliškai tyrinėti, ir tuo būdu buvo sudarytas ir A. pagrindas. Tuo pačiu laiku Newton įrodė, kad dangaus kūnų judėjimas vyksta pagal bendrus ir žemėje galiojančius mechanikos dėsnius. Iš Newtono darbų kilusi astronomijos šaka buvo pradžioje vad. fizine astronomija. Tuo vardu norėta ją atskirti nuo ankstyvesnės geometrinės astronomijos. Astronomijos šaka, kuri remiasi visuotinės traukos dėsniu, vad. traukos arba dinamine astronomija. Spektro analizės atradimas buvo didelis žingsnis pirmyn dangaus kūnų būklei pažinti. 1859—1862 Kirchhoff ir Bunsen išaiškino saulės spektro kilimą. Išaiškintas buvimas saulėje vandenilio, natrio, magnio, kalcio, taip pat ir kitų. 1864 Secchi ir Hugghins pradėjo tyrinėti žvaigždžių spektrus. Maždaug tuo pačiu laiku didelę pažangą padarė ir dangaus fotometri-ja. -Vis daugiau tyrinėjant paskiras žvaigždes, teko tobulinti specialiai ir aparatūrą, ir atsirado tuomet fotometrai, spektrosko-pai ir kt. Visi tie nauji tyrinėjimo metodai gavo A. vardą. Jos svarbesnės šakos: dan- gaus spektroskopija, fotometrija ir fotografija, bolometriniai ir radiometriniai tyrinėjimai. Tačiau maždaug ligi 1915 A. žymia dalimi tik rinko faktus, bet dar ilgai jų neaiškino. Tikra A. kilo tik XX a. ryšium su kvantų teorija ir su jos poveikyje pažengusiomis elektronų ir atomų teorijomis. Naujosios fizikos teorijos leido išaiškinti daugelį astronomijos faktų, kurie ankščiau tebuvo mechaniškai surašomi ir aprašomi. Plancko spinduliavimo dėsnis leido išmatuoti dangaus kūnų temperatūrą. Naujoji atomų teorija leido pažinti saulės atmosferos sūdrumą ir ten veikiančias magnetines bei elektrines jėgas. Tiriama cheminės žvaigždžių sudėties kiekybė, nustatant įvairių medžiagų nuošimtį žvaigždžių atmosferoje. Naujoji A. be ko kita tyrinėja ir vidujinę žvaigždžių sudėtį, jų spinduliavimo šaltinius, žvaigždžių raidą ir kt.
- H Siedentopf Grundriss d Astrophvsik 1950, S. Rodeland Theoretical Astrophysics 1936
Astrogenija žvaigldžių atsiradimo ir evoliucijos teorija.
Astrognozija bendras susipažinimas su žvaigždžių ir žvaigždynų pavadinimais ir jų suradimas danguje.
Astrografas įrankis dangaus kūnams fotografuoti, sudarytas iš dviejų teleskopų, sumontuotų bendra ekvatorialo ašių sistema. Vienas tų dviejų teleskopų veikia kaip fotografinė kamera, antras, vad. vedamuoju žiūronu, skiriamas tiesiog žiūrėti.
Astrografinis žvaigždėlapis yra fotografiniu būdu ruošiamas žvaigždėlapis, apimąs visas žvaigždes, kurias galima nufotografuoti teleskopu su objektyvu 34 cm. Jis apima a. 9 milijonus žvaigždžių.
Astroida matematikoje yra plokščia kreivė, kurią brėžia apskritimo radiuso taškas, jei šis apskritimas neslysdamas rieda kitam apskritime.
Astroliabija senoviškas astronomijos įrankis, spėjama, Hypparcho sukonstruotas ir Ptolemėjaus aprašytas. Arabai ją patobulino ir išplatino; dar labiau patobulino XV a. Regiomontanus. Ligi XVIII a. A. vartota laivininkystėje kampams matuoti, taip pat ir apytikriems skaičiavimams, kaip dabartinė skaičiavimo liniuotė. Atsiradus teleskopui, A. nustojo praktinės reikšmės. A. buvo vartojama ir geodezijoje žemės paviršiaus kampams matuoti, bet ir šioje srityje ją dabar pakeitė teodo-litas.
Astrologija būrimas iš dangaus reiškinių, pagrįstas seniau paplitusiu įsitikinimu, kad žvaigždės ir planetos veikia paskirų asmenų, visuomenės ir vastybiu likimą. A. vystėsi lygiagreta su astronomija ir buvo praktikuojama senovės tautose jau priešistoriniais laikais. Seniau A. buvo painiojama su astronomija. A. sistemą jau a. 2500