bet ir žemę, ji yra visatos santvarkos mokslu. A. pradmenys atsirado jau priešistoriniais laikais ir čia ypatingai didelį vaidmenį suvaidino egiptiečių ir chaldėjų civilizacijos. A. buvo gana ištobulinę ir kinai, taip pat ir Amerikos aztekai, toltekai, inkai, bet kadangi ilgus amžius tos tautos negalėjo bendrauti su kitu kultūriniu pasauliu, tai jų A. mepadarė jokios įtakos Europos A. mokslo pažangai. Senovės A. visur turėjo daug bendrų bruožų. Pirmieji astronomai buvo kartu ir žyniai, šventyklos, pvz. asiriečių zikkuratai, buvo kartu ir observatorijos. Greta A. buvo plačiai išsivysčiusi ir astrologija. A. buvo taikomasis mokslas: astronomai tvarkė laiko skaičiavimą, nustatydavo, statant įvairias šventyklas, meridiano linkmę. Egiptas ir Asirija su Babilonija paliko bendrų žinių apie dangaus reiškinius; iš ten kilo ir dangaus suskirstymas žvaigždynais, įvairūs kalendoriai, ir buvo žinomas regimas saulės ir mėnulio judėjimas. Chaldė.iai mokėjo atspėti saulės ir mėnulio užtemimus. Jie pažinojo ir 5 ryškiausias planetas: Merkurą, Marsą, Venerą, Jupiterį ir Saturną. Iš Mėnulio stebėjimų atsirado metų padalinimas į 12 mėnesių. Iš analogijos zodiakas buvo padalytas į 12 ženklų, o diena ir naktis į 12 valandų. Kadangi saulė apeina zodiaką maždaug per 365% dienų, tai iš čia atsirado (apskritimo padalinimas 360 laipsnių, iš čia skaičius 60, vartojamas dalijant valandas ir laipsnius smulkesnėmis dalimis. Filusi Egipto ir Chaldėjos įtakoje VI a. pr. Kr. graikų A. pradžioje buvo grynai
Žymesnės šiaurės dangaus žvaigždės