ras pradėjo krypti iš dangaus mechanikos į stelar'inę (žvaigždžių) A. ir į astrofiziką. Atsirado naujos, tokiems stebėjimams specialiai pritaikytos observatorijos (Harvard, Lick, Yerkes, Mt. Wilson). Buvo atrasti nauji metodai labai dideliems atstumams matuoti. Pavyko išmatuoti žvaigždžių skersmenis. Paaiškėjo sąryšis tarp žvaigždžių masės ir jų spindėjimo. Sukurtos naujos teorijos apie žvaigždžių sudėtį ir jų raidą. Tiriama mus gaubianti žvaigždžių Visuma. Didelės reikšmės čia turėjo ir naujos fizikos — kvantų ir reliatyvumo —• teorijos. Jų pirmoji pagrindinai aiškina žvaigždžių spinduliavimo savybes ir tuo būdu leido nustatyti žvaigždžių temperatūrą, jų atmosferos slėgimą ir kt. Reliatyvumo teorija papildė dangaus mechaniką ir padeda tyrinėti visatos santvarką.
Didieji teleskopai, fotografinių ir spek-troskopinių metodų išvystymas ir nauji būdai žvaigždžių atstumams matuoti praplėtė A. tyrimo sritį į galaktikas (ekstra-galaktinius ūkus). 1925 Lundemasko ir E. Hubble nustatė, kad ekstragalaktinia'i ūkai yra milžiniškos žvaigždžių sistemos už milionų šviesmečių nuo žemės. Pradėjus intensingai tirti galaktikų pasiskirstymą (metagalaktikos struktūrą), išsivystė kosmogoninės sistemos.
1931 K, G. Jansky pagavo radijo bangas, ateinančias iš anapus atmosferos ribų. Tuo būdu atsirado radijo A. šaka, kuri ypač plečiasi po 1945. Visai .nauji instrumentai pritaikyti stebėti dangaus kūnų skleidžiamoms radijo bangoms ir atsirado visa eilė teorijų šiems reiškiniams aiškinti. 1946 Hey, Parson, Philipps nustatė mažus dangaus plotus, iš kurių šios bangos sklinda. Tokiems objektams žymėti atsirado radijo žvaigždžių terminas.
E. Doublet Histoire de l’Astr-nomie 1922; S. Newcomb-Engelmann Populaere Astronomie 8 leid. 1948; E. Becker Geschichte d. Astronomie 2 leid. 1947; II, Siedentopf Grundriss der Astronomie 1950; H. Spencer Jones Life on other Worlds 3 leid. 1952.
A. Lietuvoje. Lietuviai turi labai senus žvaigždžių ir kai kurių žvaigždynų pavadinimus. Ir lietuvių liaudies A. yra savita ir turtinga. Saulė, Mėnulis ir Aušrinė (Vakarinė) yra suasmeninti, besidomį žmonių sveikata, derliumi, kasdieniniais gyvenimo įvykiais. Gausūs būrimai ir maldelės į saulę, o ypač į mėnulį, jų įtakos aiškinimas sudaro savotišką liaudinę lietuvių astrologiją, visiškai skirtingą nuo chaldėjų, graikų ir romėnų kilmės astrologijos. Ji nėra susieta su Zodiako juosta nei su planetų padėtimi danguje. Liaudinė šios astrologijos kilmė atsispindi ir pačioje dangaus kūnų įtakoje. Priešingai vakarų Europos astrologų nuomonėms, lietuviško dangaus reiškiniai nesidomi karalių ir didikų sekme ar jų karais, bet rūpinasi derliumi, našlaičiais, baudžia pagyrūnus, gobšius.
šalia tik vieniems lietuviams težinomo Paukščių Tako (suomiai turi giminišką vardą), dar visa eilė žvaigždynų turi savarankiškus lietuviškus vardus: Grįžulo Ratai, Sietynas, šienpioviai, Darželis, Jukš-tandis ir kt. Kai kuriose vietose Sietynas laikomas Lietuvos žvaigždynu. Praktinė liet. liaudies A. žino daug taisyklių laikui iš žvaigždžių nustatyti, naudojantis Sietynu, Grįžulo Ratais, šienpiūviais ir kt. Tačiau, nors lietuviai jau matyti gilioje senovėje domėjosi dangaus reiškiniais, bet nėra jokių duomenų, kad anais laikais būtų daromi kokie sistemingi stebėjimai. Tai gali būti aiškinama ir krašto klimato sąlygomis ir tuo, kad lietuvių senovės tikyba, priešingai įvairioms Rytų ir Pietų tikyboms, visai nebuvo susieta su dangaus reiškinių aiškinimu. Mokslinės A. Lietuvoj pradžia siejama su jėzuito Tomo žebrovs-kio (iš tikrųjų valstiečio lietuvio žebrio, 1714-1758) veikla. 1750-1752 iš Vilniaus siųstas studijų į užsienį, jis studijavo matematiką ir astronomiją Prahoje ir Vienoje pas J. Steplingą ir prof. Franzą. Vilniun
Vilniaus universiteto observatorija