grąžinta senoji demokratija. Peloponeso karui pasibaigus ir spartiečiams užėmus A., buvo įvesta 30 tironų taryba, pasižymėjusi inepaprastu žiaurumu. Jų ištremtieji atėniečiai sudarė savo armiją ir 403 jėga užėmė A. Demokratinė tvarka buvo atstatyta.
400 prasidėjus Spartos karui su persais, pastarieji papirko beveik visus Spartos kaimynus, ir jų tarpe atėniečius, kūne persų pinigais pradėjo atstatinėti A. mūrus ir bandė, tardamiesi su Lesboso, Chio-so, Rodoso ir kt. salomis, atgaivinti A. sąjungą. To pabūgę persai 386 susitaikė su Sparta.378 buvo įkurta antroji A. sąjunga, kurioje A. rankose buvo palikta kariuomenės vadovybė ir užsienio politika, bet vidaus reikaluose visi sąjungos nariai turėjo pilną autonomiją. Sąjunga buvo sudaryta kovai su Sparta. Bet tuo tarpu iškilo Tėbai, kurie įveikė Spartą ir rengėsi pulti ir A. Tuomet atėniečiai susidėjo su savo buvusiu priešu Sparta. Tėbų galybė suiro. A. su savo sąjunga liko Graikijos vienintelė galybė. Persai, norėdami ją sugriauti, papirkinėjo sąjungos narius, kad jie nuo sąjungos atsimestų. 357 atsimetė Rodos, Chios ir Kos. Prieš juos buvo pradėtas karas, bet persams juos palaikius, teko karą nutraukti. Tai buvo smūgis sąjungai. Netekę vilties atgaivinti senąją galybę, A. pradėjo tvarkyti savo ūkį. Pati A. demokratija tuo tarpu pradėjo išsigimti.
Tuo metu šiaurėje iškilęs Makedonijos valdovas Pilypas gavo susidurti su graikais, kuriems bendroje kovoje dėl laisvės vadovavo atėniečiai. Bet ir iškalbingajam Demostenui ¡nepavyko visų graikų sujungti bendrai kovai. 338 pralaimėję Cheronė-jos kautynes, visi neteko laisvės. A. liko, kad ir išsaugoję autonomiją, eilinis Makedonijos miestas. Jiems bebandant susigrąžinti pilną nepriklausomybę, Antipatras atėmė visas buvusias kolonijas, A. pašonėje laikė makedoniečių įgulą. Po kelerių metų A. atiteko Kasandrui, paskyrusiam A. valdyti Demetrijų Falerietį (317—307). šį pakeitė Demetrijus Poliorketes (308 — 300)279 keltams užplūdus Makedoniją, atėniečiai išsivadavo iš Makedonijos valdžios, stojo kovon su keltais ir juos iš Graikijos išvijo. Pasitraukus keltams iš Makedonijos, po 266—263 karo, A. vėl gavo makedoniečių įgulą. Jie nustojo visiškos politinės reikšmės ir liko vien garbingu kultūros centru. 228 A. susidūrė su romėnais. Padėję romėnams nukariauti Makedoniją, už tai atgavo laisvę ir net laimėjo naujų teritorijų. Bet puldami 156 Oropą, jie davė progą romėnams visą Graikiją pavergti. 88 Mitridatui sukėlus prieš romėnus Maž. Aziją, ir A. paskelbė jiems karą. 86 Sulai paėmus ir apnaikinus A., jie jau nebeatsigavo. Nuo to laiko A. žinomi romėnams tik savo filosofinėmis mokyklomis ir savotiška romėnų išvykų vieta. Romos pilietinių karų metu, A. pradžioje palaikė Pom-pėjų, vėliau Brutą. Nelietė tačiau jų nė Augustas, didelis A. kultūros gerbėjas, o Hadrianas įsteigė net A. Panhellinų šventę. Antoninų laikais A. virto lyg ir kokiuo universitetiniu miestu, čia ir mokė, ir mokėsi visi ano laiko žymūs žmomės. 529 visos tos mokyklos, kaip pagoniškos, buvo uždarytos, ir A. virto paprastu Bizantijos provincijos miestu. 995 Atiką nusiautė bulgarai, bet patys A. liko nepaliesti. Kryžiaus karų laikais (1205—1458) čia buvo įst A. kunigaikštija. 1458 užėmė turkai. Tik XIX a. nepriklausomybę atkovoję graikai A. pavertė savo sostine.
- E. Curtius Stadtgeschichte von Athen 1891; F. Gregorovius Geschichte der Stadt Athen im Mittel-alter 2 leid.1889; F.8. Fergusson Hellenistic Athens 1911; A. E. Zimmer n The Greek Commonwealth 1925.
Aterno Italijos upė, Pescaros aukštu-pis Abruzzuose, 140 km ilgio.
Aternum senovės Italijos uostas, dabar Pescara.
Atesa Alytaus aps., Simno vi. upelis, Per-šekės (Nemuno) kair. intakas, 8 km ilgio. Baseino plotas 22 km2.
Atesys Alytaus aps., Simno vi. ež., 2,3 km ilgio, ligi 0,5 km platumo, paviršiaus plotas 1 km2.
Atestacija (lot. attestare vertinti) raštu duodamas žmogaus būdo, gabumų, elgesio, tinkamumo kokiam darbui įvertinimas.
Atestatas (lot.) mokyklos baigimo pažymėjimas. Lietuvoje gimnazijas baigusiems buvo išduodami brandos A.
Atetozė (gr.) nuo valios nepareiną, savotiški judesiai (dažniausiai rankų pirštų).
Atgaja slapta lietuvių jaunimo organizacija, veikusi Joniškio, Gruzdžių, Šakynos
vi. maždaug nuo 1885 ligi 1895. Su ta organizacija buvo surištas ir atsiradimas a. 1885 Augustino Baranausko leisto hektografuoto laikraštėlio Dajniu neszejis. A. labiausiai rūpinosi lietuviškų knygų plati-¡nimu, bet ir savo narius ragino imtis plunksnos, taip pat rinkti tautosaką ir kt. A. priklausė Motiejus Slančauskas, Augustinas Baranauskas, Liudvikas Vaineikis, Jonas Trumpalis, Aleksandras Ratkus ir kt. 1895 Slančauską areštavus ir 1895-1896 išlaikius Rygos kalėjime, o paskiau jį Rygoje apgyvendinus (ligi 1899), A. susilik-vidavo.
- P. Ruseckas Knygnešys II 1928.
Atgaila (lot. poenitentia) toks religinis ir dorovinis nusistatymas, kada biaurimasi ir atgailojama dėl padarytų nuodėmių ir rimtai ketinama pasitaisyti bei atsiteisti atlyginant padarytą žalą. A. yra visų religijų esminė dalis. Jau seniausios natūralinės religijos turi iš vidinio nusiteikimo ei-