semburgas, Danija, Islandija 'ir Norvegija 1949 IV 4 sudarė A. P. tikslu bendromis, priemonėmis išlaikyti taiką ir saugumą, šiuo paktu sudaryta užpuolimo atvejui karinė apsigynimo sąjunga. A. P. numatyti šie pagrindiniai veikimo badai: 1) gresiant teritoriniam integralumui, politinei nepriklausomybei ar kurios šalies saugumui, susitariančios šalys tariasi dėl veikimo priemonių; 2) ginklu užpuolus vienos kurios susitariančios šalies teritoriją Europoje ar Amerikoje, ar jų okupacines jėgas Europoje, kiekviena šalis laikys, kad yra užpultos kartu ir visos A. P. pasirašiusios valstybės, ir tuomet kiekviena atskirai ir Visos kartu imsis teisėtų apsigynimo priemonių, užpultajai valstybei teikdamos reikalingą pagalbą, taip pat ir karinę atstatyti ir patikrinti saugumui Atlanto regione; 3) kad patikrintų šių prievolių vykdymą, susitariančios šalys, kiekviena atskirai ir visos kartu palaiko ir vysto savo gynimo jėgas ir priemones. 1952 prie A. P. prisidėjo Graikija ir Turkija. A. P. buvo sudarytas jspėti sovietų agresijai ir yra reakcija prieš šią agresiją Rytų ir Centro Europoje.
- H. Hopkins The Atlantic Pact 1949; R. Mayer Le pact de l’Atlantique 1949.
Atlanto pylimas. 1942—1944 Vokietijos padaryti olandų, belgų, prancūzų Atlanto pakraščių įtvirtinimai, kad sutrukdytų vakarų sąjungininkų išsikėlimą į Europos kontinentą. Nepaisant A. P., 1944 VI 6 Normandijoje išsikėlė sąjungininkų kariuomenė.
Atlantosaurus 35 m didumo išnykusio mezozoinės gadynės roplių pasaulio, dinosaurų būrio gyvulys. Gyveno pelkėtose sausažemio vietose. Skeletai randami apatinėje kreidoje š. Amerikos vakaruose.
Atlas (gr.) graikų mitų titanas, Japeto ir Klimenės sūnus. Dalyvavęs titanų kovoje prieš dievus ir bausmei turėjęs ant pečių laikyti dangaus skliautą. Kiti jį laikė tėvu Hesperidų, kurios tolimuose vakaruose saugojusios aukso obuolius. Jų saugojimo vieta buvę š. Afrikos Atlaso kalnai. Vėliau A. imta laikyti mokslininku, astronomu, gaubi;o (iš to žemėlapių Atlasas) sugalvoto ju.
Atlas Eleazaras (18Ó1 Baisogaloje-1904 Baltstogėje) žydų rašytojas, 1898 redagavęs straipsnių rinkinį Hakerem apie žydų gyvenimą, Tteratūra ir meną Rusijos valdžioje. Vėliau virto griežtu ortodoksu, sionizmo priešu.
Atlasai sistemingi vienodo formato žemėlapių rinkiniai. Pirmas žemėlapių rinkinį pavadino A. 1595 R. Mercator. Pagal savo paskirtį A. būva politiniai, fiziniai, ekonominiai, etnografiniai ir kt.
žvaigždžių A. atsirado XVII a., pirmą tokį A. pagaminus 1603 Bayeriui (Uranometria). 1729 Flamoteed išl. A. coelestis, kuris ilgą laiką buvo laikomas pavyzdiniu. Naujesnieji žvaigždžių A. 1927 A. Argelanderio, 1927 Hageno, 1930 Del-porte ir kt.
A matomi jos A. žmogaus kūno ir jo dalių piešinių rinkinys. Tos rūšies seniausias A. 1491 J. de Kethamo A. — Fasciculus medicinae.
Atlas de France 1936; Encyclopedia Britannica Atlas 1950.
Atlasas atlasiniu arba satininiu rišimo būdu išaustas audinys, kurio audinių paviršiuje suguldyti gana ilgi palaidi siūlai sudaro blizgantį paviršių. Paprastai žodis A. suprantamas kaip labai blizganti šilkinė medžiaga. Be šilkinio A. atlasinio rišimo būdu audžiamos ir pusšilkinės, Vilno-mės, drobinės medžiagos. Nors A. ir iš viso šilkai yra kilę iš rytų (Kinų ir Indijos) ir Europon buvo gabenami daugiausia iš Persijos, bet vėliau juos imta austi Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje ir kt.
Atlasas š. Afrikos kalnuota sritis, 750.000 km2 ploto. Gyventojų a. 14 mil., daugiausia berberų rasės. Politiškai A. dalijamas į Maroką, Alžlrą ir Tunisą. Berberai, ypač kabilai-rifai, yra karingi, ilgus šimtmečius nepasiduodavo nei finikiečiams, nei arabams. Vėliau ispanų nugalėti, jie vis dėlto ir jų sunkiai suvaldomi. Pamaryje gyventojai verčiasi vynuogių, alyvų, vaismedžių ir daržovių auginimu, taip pat augina kviečius, miežius, kukurūzus ir kt. Toliau nuo jūros dirbamos žemės yra tik oazėse, čia vyrauja gyvulių (avių, ožkų) ūkis. Alžiro pasienyje yra gausios fosfato kasyklos.
Atleistiniai Romoje ž. Libertinai.
Atletas (gr.) senovės Graikijoje rungtynių dalyvis , nuo V a. pr. Kr. profesionalas, pasiskyręs vien rungtynėms. Mūsų laikais A. — sunkiosios atletikos stipruolis.
Atletika (gr.) menas lavinti žmogaus fizinę jėgą ir vikrumą manlcštymais; aukštoji kūno kultūros mokyida, kur reikia fizinio ir psichinio subrendimo. A. priemonėmis paprastai laikomi: bėgimai, šuoliai, ieties, disko, rutulio, kūjo metimai,— tai vad. lengvoji A. Imtynės, sunkumų kilnojimas, boksas sudaro sunkiąją A. Aukščiausias A. pasiektas rezultatas vad. rekordu. Siauras atletizmas - - vien rekordų kurioje nors A. šakoje siekimas, visapusiškai nelavina.
Atlas