Atomu transmutacija vieno elemento pavertimas kitu. Daugelį šimtmečių buvo didžiausia alchemikų svajonė, šių dienų pažiūromis į atomą, A. T. yra galima, šis procesas savaime vyksta radioaktinguose elementuose. Pirmąją A. T. 1919 įvykdė Rutheford, bombarduodamas azoto atomą alfa dalelėmis ir paversdamas azotą deguonimi atominio svorio 17. Tokių ir panašių A. T. padaryta daug. Jos pasiekiamos bombarduojant atomus ne vien alfa dalelėmis, bet ir neutronais, protonais, deuteronais. Atomų skaldymams ir transmutacijoms atlikti vartojami eiklotronaC betatronai ir tolygūs aparatai, kurie kei.ų milionų voltų įtampos pagalba suteikia didelę energiją atominiams „šoviniams”, kuriais bombarduojami kitų elementų atomai.
Aton senovės Egipto dievas. Buvo vaizduojamas saulės disku ir reiškė saulės energiją. Amenhotep IV (1375—1358) A. kultą, kaip vienintelio dievo, buvo įvedęs visame Egipte.
Atonalinė muzika muzikos kompozicijos kryptis, kurioje nėra arba nejaučiama to-nalumo. Kai kurių muzikų tvirtinimu, ato-nalumo įspūdį sudaro vartojimas tam tikrų harmonijos ir melodijos priemonių, kurios nuo klausytojų paslepia toinalumo žymes. Muzikos kūryba, sąmoningai vengianti bet kokio tonacijos centro kūrinyje, savo pradais yra artimiausia A. M. A. Schoenbergo sukurta 12 tonų sistema yra kaip ir teorinis atonalumo problemos išsprendimas. Pirmosios atonalumo žymės muzikoje yra A. Schoenbergo Drei Klavierstuecke op. 11 (1908) ir Sechs kleine Klavierstücke op. 19 (±911). Lietuvių A. M. kūrybai atstovauja t'V. Bacevičius, J. Kačinskas ir Julius Gaidelis. Iš Bacevičiaus tos rūšies kūrinių minėtini Elektrinė simfoninė poema, stygų kvartetas ir k c.
- Th. Wiesengrund-Adomo Philisophie der neuen Musik 1949.
Atonia (gr.) įtempimo (pvz. raumenų) stoka, glebumas.
Atoslūgis ž. Potvyniai ir atoslūgiai.
Atossa persų karaliaus Kyro Didžiojo duktė, Kambyzo, Dariaus I žmona, Kserk-so I motina. Jos įtaka 485 pr. Kr. Kserk-sas apėmė sostą. Aischiląs ją vaizduoja Persų tragedijoje.
Atostogos apmokamas poilsio laikas, kada tarnautojai ar darbininkai paleidžiami kurį laiką pasilsėti. JAV suteikiamų jiems A. ilgumas priklauso nuo ištarnauto laiko ir iš dalies nuo amžiaus. Mokyklinės A. yra tam tikras laikas, kada ar vasaros, ar Kalėdų bei Velykų metu mokyklos neveikia. Pirmosios beveik visuose kraštuose trunka visą vasarą, antrųjų ilgumas yra labai nevienodas. Nepriklausomoje Lietuvoje tiek Kalėdų, tiek Velykų A. mokyklose buvo dviejų savaičių, o JAV jos trunka tik pačių švenčių dienas.
Atpirkimas (lot. redemptio) krikščionių teologijoje žmonijos išlaisvinimas iš nuodėmės vergijos bei nutolimo nuo Dievo ir įkūrimas naujos bei amžinos sąjungos tarp Dievo ir žmonių tarpininkaujant Jėzui Kristui, ypač jo pasiaukojama kryžiaus mirtimi, kuri šv. Mišių aukoje- kiekvieną kartą atnaujinama nekruvinu būdu.
Atpirkimas teisės pardavinėti degtinę ar teisės rinkti mokesčius iš degtinės buvo susijęs su valstybės monopoline teise tvarkyti alkoholio pardavinėjimą ir gaminimą. A. visų pirma buvo įvestas Rusijoje XVII a. pradžioje. 1649 įstatymas nustatė mokesčius iš alkoholio valstybės regalija, kurią iš dalies pats iždas eksploatavo valstybinėse smuklėse (karčiamose, kafoakuose), iš dalies ją iš varžytinių už tam tikr% sumą parduodavo atpirkėjams. Toliau per keletą šimtų metų ten nuolatos svyruojama tarp visiško šios regalijos eksploatavimo iždo pajėgomis ir visiško jos perleidimo atpirkėjams. 1705 įvestas A. greta smuklių; 1767 buvo visur, be Sibiro, įvesta vienoda A. sistema, tik ją susmulkinant A. objektais. 1783 buvo leidžiama atpirkti ir vieną smuklę. Atpirkėjai už degtinę ir kitus alkoholinius gėrimus mokėjo iždui nustatytą kainą ir, be to, tam tikrą varžytinėse nustatomą sumą už A. teisę, ir jau patys tuos gėrimus laisvai pardavinėjo. .1847 buvo įvesta lygiagretė A. ir akcizo sistema. 1863 A. sistema buvo panaikinta ir pakeista vien akcizu. Nuolatiniai įstatymų svyravimai parėjo labiausiai nuo iždo reikalų, kadangi atpirkėjai garantuodavo iždui pastovias pajamas, kuriomis daugiausia iždas ir rėmė valstybės biudžetą, jau ir anais laikais teisingai vadintą girtu biudžetu. Tuo reikalu padėtis nepasikeitė ir pabaigoje XIX a. įvedus valstybinį dsgt:mės monopolį, kada jau visas biudžetas rėmėsi vien tiktai gyventojų suvartojama-'degtine.
Rusijai Lietuvą okupavus, ir Lietuvoje buvo įvesta A. sistema. Prieš tai Lietuvoje jau veikė vad. propinacijos sistema — dvarininkų teisė savo dvaruose gaminti ir pardavinėti alkoholinius gėrimus, nors ligi XVIII a. pusės monopolinė teisė gaminti ir pardavinėti degtinę vaistams priklausė Vilniaus jėzuitų akademijos vaistinei. Jau 1772 Rusija okupavusi Gudiją, ten degtinę apdėjo akcizu. iNuo 1810 X 29 visoje Lietuvoje buvo įvestas degtinės akcizo atpirkimas, tiek miestuose, tiek ir valdžios dvaruose, bet atpirkėjai neturėjo teisės nei patys degtinę gaminti, nei ją pardavinėti, tik pavaduodavo valdžios valdininkus, surenkant akcizo mokesčius. Bet jau 1849 XI 23 įstatymu ir Lietuvoje buvo įvestas ir degtinės pardavinėjimo A., vad.