gazelėmis. Rūšys: Antilope cervicarpa (Indijoje), Oryx beisa (š. r. Afrikoje), Strepsiceros — kudu (c. ir p. Afrikoje), Saiga tatarica — saiga (Azijos stepėse, p. r. Europoje, bet Europoje jau galutinai išnaikinta). Rupicapra rupicapra — gemzė, stirnos didumo, mažais, kableliu lenktais ragais, gyvena Europos kalnuose. Antilo-capra americana dvišakiais ragais (š. Amerikoje). Dykaragiams priklauso ir ožkų grupė: Capra ibex — Alpių ožys. Manoma, kad naminė ožka yra kilusi bent iš trijų laukinių rūšių — Capra falconeri (nuo Kašmiro ligi Himalajų), Capra hircus (vak. Azija ir p. Europa) ir Capra aega-rus (vak. Azija), kurios tarp savęs susimaišė. Spirališkai suktais ragais avių grupei atstovauja: Ovis canadensis (š.r. Sibiras, per Kamčatką ir Aliaską ligi Meksikos) su daugybe vietinių veislių; Ovis mu-simon (Sardinijoje ir Korsikoje). Naminė avis paprastai vad. rinktiniu vardu: Ovis aries. Giminingas avims ir galvijams yra Grenlandijoje ir arktinėje Amerikoje gyvenąs Ovibos moschatus — avijautis. Vidutinio galvijo didumo, ilgais tankiais plaukais ir savotiška ragų forma. Galvijų grupė apima A. ilga, apvalia uodega, su ilgų plaukų kuokštu gale. Dažnai turi kabančią odinę raukšlę pagerklyje. Gyvena visose pasaulio dalyse, išskyrus Australiją ir P. Ameriką, bet š. Amerikoje tik viena rūšis. Bubalus bubalus — Indijos bubalius, pasitaiko laukinis, pusiaulaukinis ir prijaukintas. Įveistas į Egiptą, Italiją, Vengriją, Ukrainą. B. caffer Afrikos bubalius. Daugybė Europos naminių gyvulių rasių yra jungiama rinktkiiu vardu Bos tauraus. Europos tauras, kiek galima spręsti iš 1556 nupiešto jo atvaizdo, buvo juodas su baltu ruožu nugaroje. Iš Indijos taurų kilo B. indicus — zebu, didelis, ilgais ragais, su taukų kupra viršum mentikaulio. Zebu yra naminiai raguočiai Azijoje ir Afrikoje, pastaraisiais laikais ir P. Amerikoje. Tokio pat didumo kaip tauras, tik skirtingai atrodąs, yra Bison bonasus — stumbras, aukšta kupra menčių srityje, kumpa nosimi, trumpais, užriestais į vidų ragais, trumpais, garbanuotais minkštais plaukais. Buvo išlikęs tik Baltvyžio girioje ir Kaukaze, bet po I Pasaulinio karo suiručių metu laukinis visai išnyko. Išliko vien įvairiuose Europos zoologijos soduose ir zooparkuose. Artima stumbro giminė Bison americanus — Amerikos bizonas, kurio prieš keletą šimtų metų milioninės bandos ganėsi š. Amerikos prerijose. Dabar išnaikintas — liko tik zooparkuose keli šimtai egzempliorių, šeima Giraffidae -— žirafos, labai ilgo kaklo, ilgų kojų. Gyvena Afrikoje tarp Somali krašto ir Kenijos. G. Camelopardalis tamsiomis dėmėmis šviesiame dugne. Gyvena didesnėje pusiaujo Afrikos dalyje, išskyrus miškų sritis ir į pietus nuo Orange upės. Okapia jo'hn-stoni—okapija, mažesnė ir trumpesnių kojų negu žirafa, durpinės spalvos skersinėmis baltomis juostomis, šią rūšį pirmas surado Kongo sritvie 1900 Harry H. Johnston.
- A. Brehm Tierleben XIII 1920; J. Elisonas žinduoliai 1932.
Atrajus ž. Atrajotojai.
Atrakcija — trauka. Visa tai,kas vienaip ar kitaip traukia, žadina dėmesį ir žada vienokio ar kitokio malonumo.
Atraks išnykęs senovės Graikijos mst. Tessalijoje. Jo apylinkėje randama žalio marmoro, gavusio A. vardą. Kadaise senovės A. gyventojai garsėjo kaip kerėtojai, ir dėl to romėnai kerėjimą vadino Atra-cia ars — Atraksų menas.
Atraminė sienelė statoma ten, kur reikia apsaugoti sankasai, pylimai arba šlaitai nuo apgriūčių, slinkimo.
Atrankos teorija, arba selekcijos teorija, pagalbinė teorija evoliucijos moksle, 1859 suformuluota Ch. Drawino ir dėl to kartais vadinama darvinizmu. A. T. aiškina tikslingų įtaisymų atsiradimą gyvių ir augalų organizacijoje. Jos pagrindinės mintys šios: naminiai gyvuliai—raguočiai, arkliai ir kt. yra kilę iš vienos arba rečiau iš kelių pirminių rūšių. Ilgainiui jie suskilo į daugybę įvairių veislių, tiek skirtingų, kad nežinant jų kilmės, juos būtų galima priskirti įvairioms rūšims. Naujų savybių atsiradimo priežastis esanti žmogaus 'vykdomoji A. Naminių gyvulių A. žmogus vykdo nuo seniausiu laikų, pradžioje nesamoningai. panaikindamas jam netinkamus individus, naujaisiais gi laikais sąmoningai, statvda-masis griežtai ribotą tikslą, kuriuo gali būti kuri nors žmogui naudinga gyvulio savybė, pvz. karvės pieningumas, vištos dėslumas, šuns greitumas ir t, t. Vykdant planingą A., paskutiniais laikais palyginti trumpu laiku, per keletą metų, pavyksta išauginti pastovias nauias veisles. Toks žmogaus veikimas vadinamas dirbtine A., arba dirbtine selekcija. Dirbtinės selek-ciios būtinos sąlygos yra šios: rūšies kintamumas, pasireiškiąs tuo. kad vienos poros vaikuose dažnai atsiranda mažesnis ar didesnis nukrypima: nuo tėvų. o be to, ir jie patys nebūva visiškai vienodi; naujų atsiradusių savybių paveldumas, kad jos pasireikštų ir sekančiose kartose; žmogaus įsikišimas, kai jis pasirenka auginimui tik tuos individus, kurie jo tikslams tinka ir neleidžia jiems poruotis su individais. kurie turi nepageidauiamas savybes. Taikydamas tai ir laukiniams gyvuliams, Darwin laikė, kad kiekvienai laukinių gyvių rūšies gyvybei gresiąs nuolatinis pavojus. Jį sudaro įvairūs priešai, kurie šia rūšimi minta, įvairūs tiek augaliniai, tiek ir