naitis Mano patyrimai Didžiojoj karėj 1920, L. L. 1914—1919 metai 1933, A. M. Martus Lietuvoje Europos karės metu 1917, G. Petkevičaitė Karo meto dienoraštis (1914—1916) 1927 — 1931, V. Jonuška Dienoraštis (1915—1919) 1936, A. Petrauskas Karo liepsnose ir ginklų žvangesyje 1938, Praeities pabiros 1924—1934, A. Steponaitis Atsiminimai (1914—1919) 1940, P. Leonas Mano pergyvenimai 19.14-1919 (Mūsų Senovėje 1938—1940), A. Niessel Vokiečių išsikraustymas iš Baltijos kraštų 1938 (vertimas), P. Linkevičius Sibiro batalionas 1939, Vegelis Lietuviai kariai XII armijoje 1928, V. Grašis Atsiminimai iš bolševikų nelaisvės 1927, P. žadeikis Didžiojo karo užrašai 1925, ir daug smulkių atsiminimų Mūsų žinyne ir Karo Archyve. 1919—1940: M. Biržiška Per Vilnių į Lenkus 1928, Viktoras Biržiška Neužgijusios žaizdos (1920— 1922) 1936, S. Butkus Savanoriai (1918 — 1920) 1929, J. Damulis Kalėjimuose (partizano užrašai) 1938, P. Dogelis Kalėjimuose pas bolševikus 1930, R. Mackevičius Dvidešimt metų (1918-1938) 1938, J. Petruitis Mūsų žygiai 1935—1937, P. Ruseckas Savanorių žygiai 1937, J. Ramanauskas 1918—• 1920 metai Seinų krašte 1940, A. Rucevičius šaulių Sąjungos Kauno skyriaus pirmieji žygiai 1938, V. Skorupskas Karas už Lietuvos laisvę 1934, S. Urbonas Kariūno atsiminimai 1930 (21953), S. Zaskevičius Pro Patria 1928, S. žukaitis Panevėžio atvadavimas iš bolševikų 1919 (1929), A. Poška Nuo Baltijos iki Bengalijos 1939, Jonas Vaičkus šešeri metai svetimšalių legione 1939. 1940 ir vėliau: Lietuvos Archyvas 1942—1944 (ir 1952), M. Biržiška Vilniaus universitetas 1940-1941 (1948), J. Daumantas Partizanai už geležinės uždangos 1950, B. Gaidžiūnas Pekeliui į mirtį 1948, Vieneri metai ir viena savaitė 1950, A. Gervydas Už Spygliuotų vielų 1950, V. Gervinis Kodėl aš išstojau iš Lietuvos komunistų partijos 1940, J. Grigolaitis Nacių pragare 1948, J. Grišmanauskas Tolimieji kvadratai 1952, St. Yla žmonės ¡r žvėrys Dievų miške 1951, Dan Kuraitis Atsiminimai 1953, I. šeinius Raudonasis tvanas 1953, Vydūnas Kalėjimas-Laisvėjimas 1947, A. Vilkas Pabaisa eina per Europą 1946, H. žemelis Okupantų replėse .1947 ir kt.
Atsirūgimas išėjimas rūgštaus skystimo iš skrandžio į burną dėl blogo virškinimo. Dažniausiai tai atsitinka dėl maisto rūgimo ir atsiradimo organinių rūgščių (acto, pieno, sviesto), sumažėjus arba visai išnykus skrandžio virškinamajam skystimui (sekrecijai). Be to, A. gali įvykti ir tada, kada perdaug atsiranda virškinamųjų sulčių.
Atsiskyrėlis, gr. anachoretas, eremitas, lot. solitarius, apskritai vienuolis, į tyrus ar šiaip nuo žmonių pasitraukęs maldininkas, seniau Lietuvoje iš lenkų kalbos pustelninku vadintas. A. žinomi rytuose hebrajams, indams (VI a. pr. Kr. Buddha Sakia muni, kur muni reiškia atsiskyrėlį, ypač Tibete ligi mūsų laikų), krikščionims ir kt. Krikščionių A. ypač padaugėjo Egipto, Libijos ir kituose tyruose, III—IV a. padidėjus krikščionių persekiojimams. Krikščionių atsiskyrimo pradininkais laikomi III a. šv. Povilas tebietis, IV a. šv. Antanas komanietis, Hilarionas ir kt. Jie buvo dažnai ir vienuolynų steigėjais. V a. šv. Simanas kilikietis davė pradžią stili-tams, stulpininkams, kurie stovėjo įsitaisę ant stulpų. Panašiai ir Indijoje kiti A. stovi nejudėdami. Lietuvoje XVIII a. ir net XIX a. prie bažnyčių gyvendavo A.
Atsišaukimas kreipimasis raštu ar žodžiu į kitą asmenį, visuomenę, valdžią, ar valdžios kreipimasis į visuomenę. Pastaruoju atveju vartojami ir terminai manifestas, proklamacijos. Lietuvoje proklamacija yra tolygi A. Siauresne prasme A. yra tolygus išspausdintam lapeliui, kuriame ar visa visuomenė ar jos dalis šaukiama padaryti kurį politinį žingsnį. Įvairiais vardais A. yra žinomi nuo pat spaudos išradimo laikų, kada masinis rankraščio dauginimas leido raginimą ar šaukimą paskleisti dideliame plote daugeliu egzempliorių. Ypač A. pradėjo plėstis XVI a. reformacijai prasidėjus ir vėliau per įvairias politines atmainas, revoliucijas, kontrrevoliucijas ir kt. Nuo jų tenka skirti tokiais pat lapeliais spausdinamus valdžios organų įsakymus, aplink-
1862 —1863 atsišaukimas