raščius, seniau D. Lietuvoje vadintus aci-šaukimais, apgarsinimais, apnašimais, gro-matomis (paskutinis terminas buvo dažniausiai taikomas bažnytinės vyresnybės įsakymams ar pranešimams, tik retkarčiais A. vietoje). Maž. Lietuva žinojo valdinius surašus, paliepimus, apsakimus, patentus, gromatas, prišaukimus, pagraudenimus. Lietuvoje pirmuoju lietuvišku A. siaura prasme buvo 1794 IV 30 Laikinosios Sukilimo Vyriausybės kreipimasis ,,unt wi-sos gaspadorias, katrie giwena uliczios, y miestelos ant wisos ziamies lituwos”. čia antraštinis terminas „acciszaukimas” buvo sudarytas iš lenkiškos „odezwa”, kuri ir lenkų kalba tik 1770 buvo pirmą kartą pavartota. Iš tų pačių 1794 yra ir du atsišaukimai Palangos valsčiui, vienas 1794 IV 23, o kitas 1794 V 12, bet pirmasis nepavadintas atsišaukimu. Taip pat nėra pavadintas A., bet iš esmės toks buvo, ir Kosciuškos .1794 V 2 paskelbtas Viniarų stovykloje A., kuris buvo Vilniuje lietuviškai išverstas ir Lietuvos Laik. Vyr. 1794 V 15 paskelbtas. 1812 karo laiko yra žinomi du vyskupo J. A. Giedraičio „gromatų” forma paskelbti A. Be to, iš literatūros žinomas, bet neišlikęs, ir paties Napoleono liet. A., verstas iš prancūzų kalbos M. Kairiūkščio. 1831 sukilimo tėra žinomas vienas sukilėlių A. „Broley Žemayszey y r Lietu winin-kay”, Chlopickio pasirašytas ir Varšuvoje lenkiškai ir lietuviškai išspausdintas, o be to, du A. pavyskupio Simano Giedraičio (jil vienas vyskupo J. A. Giedraičio vardu be jo žinios parašytas) smerkią sukilimą (vieną jų parašė buvęs unitų, o tuo laiku stačiatikių metropolitas Siemaška). Panašiu A. kreipėsi ir gen. Pahlenas žygiuodamas malšinti žemaičių. 1848—1849 Vokietijoje revoliucijos metu buvo ir Maž. Lietuvoje paskelbta keletas liet. A. prieš dalyvavimą revoliucijoje. 1861 M. Akelaitis parašė, bet negavo išspausdinti, Gromatą Wil-niaus Senelio ir Pasaką senelio (eilėmis). 1862 plačiai Lietuvoje paplito liet. ranka rašytas A. su sulaužytu kryžiaus atvaizdu. Sukilimui vykstant, buvo paskleisti A.: Nuog tikros Lenku aukszcziausi Wyresni-bes 1863 I 23 (sukilimo skelbimo manifestas), 1864 Wiraj Kiemonis (parašytas čyns-kio-Radziševskio), 1864 II 10 Mieli Brolej, kurie sermegas dewite, 1864 Gromata Lenku Rando leista int musu žmonis ir 1864 II 1 M. Akelaičio Mieli mano Kumaj, Prie-telej, Susiedaj ir Pažistami. Prieš sukilimą buvo paskelbtas Muravjovo A. Apgarsinimas kajminems ūkininkams 1863 VI 2 ir 1863 XI 5 Ukmergės bajorų vado Atsiszau-kimas i Bajorus, Ponus, Kunigus. Ir vysk. Valančius buvo priverstas paskelbti „gromatų” forma keletą A. smerkiančių sukilimą: 1863 IX 6 Pradioj sumiszima musu szalij, 1863 Kasdiena girdzem ir rasztuos skajtom, 1864 IV 15 Kas isz musu ne datire sunkiu tu nelajmiu, 1864 IX 13 Tame lajkie wiso-kiu nelajmiu, 1864 :Ne tiktaj mes bet ,-r wisa Europa. 1863 X ir Maž. Lietuvoje buvo „Patriotiszkos Draugystes” išleistas liet. rinkiminis A. Gywati,ninkai Prusu Žemės.
Spaudos uždraudimo laikais A., kaip kovos už savo spaudą priemonė, įsigalėjo tiktai paskutiniame spaudos dešimtmetyje. Bet jau 1867 M. Valančius nelegaliai išspausdino A. Brolej Katalikaj, nukreiptą prieš rusų administracijos raginimą emigruoti į Rusiją. 1878—1879 Maž. Lietuvoje buvo išsp. trys pirmieji pačių lietuvių paruošti rinkiminiai A. Vėliau per kiekvienus rinkimus tokie A. tenai buvo nuolatos spausdinami. 1883 pirmą grynai politinį A., lenkiškai Proletariato organizacijos išleistą, liet. išvertė J. Šliūpas. Jis tuo pačiu laiku paskleidė ir kelis tos pačios krypties hektografuotus A. Amerikon išvykęs, jis 1885 išsp. A. i lietuwininkus wiso swieto (dėl Liet. Balso leidimo). 1886 V. Bruožis ir J. Mikšas paskelbė du A. dėl Aušros. Nuo 1890 prasideda ir planinga kova atsišaukimais prieš spaudos uždraudimą. Tais metais V. Mačys su K. Griniumi paruošė A. Broliai, Jieškokime reikalaukime šviesos ir mokslo. Tais pačiais metais privačiai buvo paskelbtas A.: Pardavikai, pir-kikai ir laužytojai katalikiškų bažnyčių Lietuvoje bus sunkiai nubausti. 1893 Amerikos lietuviai išleido dėl lietuvių spaudos
1899 K. Griniaus rašytas, atsišaukimas