A. Mieli Broliai, kurie brangioje tėvynėje gyvendami turite nešti sunkų jungą svetimtaučių, o kun. A. Milukas du A. į Lietuvius Lauryno Ivinskio draugijos dėl 1900 Paryžiaus parodos, šiaip Amerikoje ir vėliau buvo leidžiama nemaža A., skiriamų tiek Lietuvai, tiek ir vietiniams politiniams reikalams. 1895 Londone buvo išsp. liet. A., raginąs darbininkus švęsti gegužės 1 dieną. Vėliau tokie A. buvo tiek pačioje Lietuvoje nelegališkai, tiek ir Maž. Lietuvoje kasmet spausdinami. 1897 V. Kudirkos buvo parašytas A. Broliai Lietuviai (dėl lietuvių spaudos). 1898 išsp. vienas seniausiųjų LSDP A. Broliai Darbininkai, šios organizacijos platinamų A. skaičius iš metų į metus nuolatos didėjo. 1893 K. Griniaus A. Broliai Lietuviai! Visur kalbėkime lietuviškai, V. Kudirkos ir K. Griniaus Jau 40 metų netoli; Mieli Broliai Maskolius ne-daleidžia jums spausdinti knygas. 1897IX 30 A. Moravskis parašė ir išleido lietuviškai, lenkiškai, prancūziškai ir vokiškai A. lietuvių į visą civilizuotą svietą, 1898 atskira knygute Appel de la Nation Lithuanienne. 1899—1903 skaičius A. kiek sumažėjo labiausiai dėl padidėjusių lietuvių inteligentų persekiojimų. Bet ir iš to laiko turime .1899 Brangūs broliai ir seserys, K. Griniaus Broliai ir Sesers Nepasiduokime Maskoliams (kitas leidimas 1902), 1900 K. Griniaus Kas turi ausis teklauso, 1901 Tėvynė pagelbos šaukias, 1903 LSDP A. Jauniems kareiviams. 1904—1906 A. skaičius be galo smarkiai išaugo. Spaudos leidimas, karas su Japonija, Rusijos revoliucija ir tuo pačiu laiku revoliucinis sambrūzdis Lietuvoje, 1905 Didysis Vilniaus seimas, paskiau rinkimai į Dūmą, nauji politiniai ir kultūriniai tuo laiku iškilę šūkiai nukloja visą Lietuvą šimtais tūkstančių A., spausdinamų Maž. ir Didžiojoje Lietuvoje nelegaliai slaptose spaustuvėse, šapirogra-fais, hektografais dauginamų, mėtomų naktimis, klijuojamų prie stulpų, siuntinėjamų paštu, rašomų visam kraštui ar kokiai vienai vietovei. Daugiausia jų paruošė LSDP, 1905—1906 išplatinusi jų šimtais tūkstančių, gamintų Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Rygoje, Petrapilyje, Mintaujoje, Panevėžyje, Anykščiuose, Kupiškyje, Zarasuose, Užnemunėje, Kamajuose, Joniškyje, Troškūnuose ir kt. šių A. didžiausią pasisekimą turėjo Į kovą už Vilniaus Seimą (1905 VII), Vyrai už ginklų, šalin caro dūmą, šalin caro valdžia, Zapasniejei ir kt. Nemaža A. paleido ir Draugo organizacija. Revoliucines nuotaikas pakėlė 36.000 egz. išsp. Pirmojo Lietuvių Tautos Atstovų Suvažiavimo Nutarimai 1905. Tuo pačiu
Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.