išorinėms jėgoms. A. pareina nuo atskirų medžiagos dalelių tvirtumo, molekulinio susikibimo (tarpmolekulinės jėgos). Išorinės jėgos gali medžiagą spausti, tempti, lenkti, skelti, sukti. Jei visą jėgą (kg), kuri medžiagą deformuoja, padalysime iš medžiagos ploto (cm2), tai gausime laikinį medžiagos A. kg/cm2 gniužimui, tempimui ir 1.1. Dažniausiai susiduriama su A. tempimui bei gniužimui. Atskiriamas leistinas A. ir statiškasis.
Atspintlis gali būti elastinių kūnų, garso bangų, šviesos ir kitų elektromagnetinių bangų.
Atspindžiai 1) 1920 VII — 1923 IV gen. štabo literatūros skyriaus leistas paveiksluotas mėnesinis laikraštis (vietoje 1920 IV—VII ėjusių šešėlių). Išėjo 1—19 N. Redagavo J. Laurinaitis. Vieną numerį po to išleido Elta.
2) Nuo 1952 Chicagoje, III., einąs nepriklausomas iliustruotas žurnalas, V. Meš-kauško įkurtas ir jo drauge su J. P. Palukaičiu redaguojamas.
Atstatymo Bendrovė ž. Lietuvos Atstatys mo Bendrovė.
Atstojamasis vektorius yra kelių vektorių geometrinė suma.
Atstovas ž. Atstovybė, atstovavimas.
Atstovybė yra atstovavimo funkcinis organas. Atstovavimas yra tada, kai vienas asmuo, atstovas, veikia už kitą asmenį pastarojo vardu ir vietoje. A. mandatu yra tada, kai pats atstovaujamasis paveda atstovui veikti už jį ir kai atstovas sutinka tai daryti. Tai yra atstovaujamo asmens valios tęsimas, ši forma yra plačiai praktikuojama, nes leidžia žmogui tvarkyti ir rūpinti savo reikalus tuo pat laiku įvairiose vietose ir įvairiomis kryptimis, šia prasme mandatiniu tam tikro asmens atstovu yra ne tiktai vad. įgaliotinis, bet ir kiekvienas to asmens agentas, veikiąs jo pavedimu. Antroji A. rūšis yra reprezentacija. čia atstovas pavaduoja atstovaujamojo ne tiktai darbą, bet ir valią, ši A. steigiama tada, kai yra kuris nors gyvas atstovaujamojo reikalas, kurį reikia aprūpinti, o atstovaujamasis pats ne tik veikti, bet ir reikšti savo valios nepajėgia ar dėl kurių nors psichinių bei fizinių trūkumų, ar dėl sąlygų, kuriose jis yra (pvz. jis yra nežinia kur dingęs), čia A. steigiama ir vykdoma nedalyvaujant atstovaujamajam. Tipinga šios rūšies A. forma yra globa. Civilinėje turto ir šeimos socialinių santykių srityje reprezentacija steigiama ir vykdoma arba kraujo giminystės titulu, ar viešosios galios įsikišimu, ar A. galios pasisavinimu kurio nors ypatingo solidarumo titulu. Teisinių asmenų atžvilgiu reprezentacija sudaro patį šios asmenybės konstrukcijos principą. Teisiniai asmenys, būdami dirbtiniai, patys netarpiškai veikti negali. Už juos tegali tai daryti fiziniai gyvi žmonės arba fizinių žmonių kolektyvai. Jie yra teisinio asmens atstovai. Kurių žmonių valia ir kurių žmonių kurie veiksmai bus reprezentaciniai, apie tai teisinėje asmenybėje sprendžia tos asmenybės įsteigimo aktas (statutas), kuris steigėjų sudarytas taip pat yra reprezentacijos metodu.
Demokratinėje viešoje teisėje A. yra labai plačiai praktikuojama. Į patį demokratinės konstrukcijos pagrindą yra dedama reprezentacija. Jos principu — be jokio pavedimo, be mandato — gyvoji piliečių karta demokratijoje atstovauja visai tautai, kiekviename masiniame kolektyve dauguma atstovauja visumai. Taip pat be mandato vadinamoji teisinė tauta —• toji gyvosios kartos dalis, su kurios veikimu yra jungiami teisiniai išdaviniai — veikia už gyvąją kartą ir už pačią tautą su sąlyga, kad gyvoji karta tai sankcijonuoja savo pasidavimu. Valstybės reprezentantai yra valdantieji. Ten, kur patys reprezentantai valdo, valdymas vad. tiesioginis. Kada jie valdo be jokių agentų, ypačiai, kada patys leidžia įstatymus, tiesioginis valdymas vad. tiesioginis netarpinis. Tačiau pirminiai reprezentantai gali įvairias valdymo funkcijas ir kitiems pavesti, paskirdami ar išrinkdami tų funkcijų valdytojus, šie išvestiniai atstovai veikia mandatu, kuris gali būti imperatyvinis arba reprezen-cinis. Imperatyvinis mandatas yra tada, kai skiriamieji ar išrinkti atstovai arba iš anksto gauna iš savo rinkikų tam tikrus nurodymus, ką ir kaip jie turi veikti ir šiose ribose veikti gali, arba, negaudami iš anksto nurodymų ir veikdami savo iniciatyva, yra rinkikų kontroliuojami, gali būti jų sudraudžiami ir iš A. pašalinti. Kai renkamieji atstovai veikia šiuo imperatyviniu mandatu, jie vadinami agentais, ir pats valdymas yra laikomas tiesioginiu tarpiniu. Bet jeigu išvestiniai atstovai, kad ir renkami, veikia savo iniciatyva ir nuožiūra ir savo mandato ribose negali būti rinkikų nutarimu sudraudžiami, tokį mandatą vadina reprezentaciniu ir valdymą šiuo mandatu — reprezentaciniu valdymu. Jis skiriasi nuo grynos reprezen-cijos tuo, kad čia yra įsteigiamas išrinkimu, pareina nuo pirminių reprezentantų valios akto, ir kad atstovų darbas yra rinkikų kontroliuojamas ir atstovai gali būti už netinkamą darbą pasmerkti. Nuo imperatyvinio reprezentacinis mandatas skiriasi tuo, kad rinkikai mandato termino ribose iš viso savo iniciatyva negali jo už padarytąjį darbą sudrausti arba pasmerkti. Gali tai padaryti tiktai per naujus rinkimus, išrinkdami jo vietoje kitą kandidatą. Demokratija, kurios valdžios organizacija yra pagrįsta reprezentaciniu mandatu ir