Auero šviesa, retųjų elementų torio ir cerio deginių tam tikros sudėties mišinys, degamųjų dujų liepsnoje įkaitęs ligi baltos kaitros, skleidžia labai stiprią šviesą, pavadintą jos išradėjo Auero vardu.
Auerstedc kaimas Saksonijoje, pagarsėjęs kautynėmis, kurios čia įvyko 18U6 X 14 tarp Prūsijos ir prancūzų kariuomenės, čia Davout vedami prancūzai visiškai sumušė Karolio Braunšveigieeio vedamą vokiečių kariuomenę.
Auerswaid Hans Jacob (1757-1833), 1808 —1824 Rytų ir Vakarų Prūsijos bei Maž. Lietuvos oberprezidentas, nuo 1806 dalyvavęs Šteino reformose, 1813 sušaukęs Prūsijos landtagą.
Auffeuberg Mauritius (1852-1928) Austrijos generolas, 1911—1912 karo ministeris, 1914 IV armijos vadas. Išsp. Aus Österreichs Anteilnahme am Weitkrieg 1920, Aus Österreichs Höhe u. Niedergang 1921.
Aufidus dabartinės Ofanto upės Italijoje senoviškas vardas.
Aufklärung dažniausiai neverčiant vartojamas vokiškas žodis XVIII a. „apšvie-tos” sąjūdžiui, siekusiam išlaisvinti žmogų iš tradicinių autoritetų ir laiduoti jam laisvą mintį. Nors to sąjūdžio filosofai apskritai nebuvo ateistai, tačiau jie racionalistiškai kritikavo daugelį krikščionybės dogmų. žymiausieji atstovai Vokietijoje: G. H, Lessing, H. S. Reimanus, Chr. Wolff Ir ypačiai I. Kant.
Aufrecht Teodor (1822—1907) kalbininkas indologas, 1862 prof. Edinburge, 1875 —-1889 Bonnoj. Drauge su A. Kuhnu įst. Zeitschrift f. vergleichende Sprachforschung, 1891—1903 išl. sanskritiškų rankraščių katalogą.
Augaitytė Juzė (g. 1906 V 1 Kuisių k., Tauragės aps.) operos dainininkė, lyrinis sopranas, mokytoja. 1925 — 1927 mokėsi Klaipėdos konservatorijoje, 1927—1932 Milane Frescobaldi muzikos institute. 1933 priimta į Lietuvos valstybinę operą. 1942 persikėlė į Vilniaus operą. Valst. operos teatruose Kaune ir Vilniuje dainavo ir vaidino pirmuosius vaidmenis - Gounod Fausto Margaritą, Puccini Bohemoj Mi-mi, Madame Butterfley, Bizet Carmen Mikaelą ir kt. Koncertavo Milane, Romoje, Berlyne, Talli-ne, Rygoje ir kitur. Tremtyje būdama, lankė su koncertais lietuvių kolonijas Vokietijoje. Nuo 1949 JAV dainavimo mokytoja Cambs College of Music. Philadelphia, Pa. ir The Philadelphia Music Club narys.
Augalai gyvi organizmai, kurių ląstelės sieneiė susidaro iš celulozės ir kurių aukščiausios rūšies formos turi auglį, šaknį ir iš neorganinės medžiagos sudaro organinę medžiagą, t. y. maitinasi autotrofiškai. Nėra aiškaus slenksčio tarp augalo ir gyvulio, kadangi visus augalų būdingus požymius turi ir gyvuliai. Būva gyvūnų, kurie nejuda, turi žalią spalvą, celulozės pavidalo medžiagą, ir yra augalų, kurie juda kaip gyvūnai. Yra daug to,du paprastų organizmų, kuriuos galima priskirti tiek gyvuliams, tiek augalams. A. priskaitoma a. 400.000. Mokslas apie A. vad. botanika.A. susidaro iš vienos arba daugelio ląstelių, kurių funkcijos yra skirtingos ir formos yra įvairios. A. išorę tiria A. morfologija, jų vidinę mikroskopinę struktūrą A. anatomija. A. gyvybės reiškinius tiria A. fiziologija, augalų klasifikaciją — A. sistematika. A. geografija yra mokslas apie A. iš-siplatinimą ir pasiskirstymą žemės paviršiuje. Fitopatalogija yra mokslas apie A. ligas, fitosoc'iologija- mokslas apie A. bendruomenes, fitopaleontologija, arba paleobotanika, mokslas apie išmirusius A.
Augalų alkaloidai organinė augalo cheminės sudėties dalis, sudaryta iš grynang-lio (Carboneum), vandenilio (Hydroge-nium), azoto (Nitrogenium) ir dažnai ir deguonies (Oxygenium). Sujungti su rūgštimis jie duoda vad. druskas. A. A. skirstomi lekiančiųjų ir nelekiančiųjų A. A. grupėmis. Dideliais kiekiais vartojami, daugumas A. A. "nuodingi, mažais kiekiais vartojami vaistams. Daugiausia žinomi A. A.: stiichninas, brucinas, atropinas, kofeinas, morfinas, kodeinas ir kt. A. A. reaktyvai: kailiarūgio, piprino, fosforomolibdeno, fos-forvolfarmo rūgštys, jodo su jodo kaliu, jodo gyvsidabris su jodo kaliu, jodo kalis su jodo bismutu. Skystimuose, kur yra A. A. tirpinio, visi reaktyvai sukelia dugne drimbančias drumzles, šiuo metu žinoma daugiau kaip 100 A. A., kurių kiti jau gana seniai yra atrasti, pvz .opiumas .1803, strich-ninas 1818, chininas 1820, nikotinas 1828 ir t.t. Iš A. A. Lietuvoje auga durnaropė (Da-tura stramonium), drignė (Hyoscyamus ni-ger), nuokana (Cicuta virosa) — visi nuodingi.
Augalų anatomija mokslas apie vidujinę augalų struktūrą. Augalas sudarytas iš ląstelių, kurias galima tik mikroskopu stebėti. Ląstelės sudaro įvairios rūšies audinius, pvz. epidermį, mechaninį audinį, taupomąjį audinį, vedamąjį audinį, meristemo audinį ir kt. A. A. mokslo kūrėjai yra Malpighi ir Grew.
Augalų apsaugos tikslas tinkamomis priemonėmis apsaugoti augalus nuo jiems gresiančių ligų ir ūkius nuo nuostolių. A. A. kovoja su augalų ligomis kultūrinėmis, biologinėmis, technikinėmis ir teisinėmis
J. Augaitytė