Kviečiame visus registruotis, įsijungti ir dalyvauti ELIP iniciatyvose: Nėra atminties - nėra kultūros, Kapinės – Lietuvos paveldas, bičiulystė – šeima, mokyklų varžytuvės, LE skaitmeninimas.

Puslapis:LE01.djvu/421

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas


Auksaburnis Jonas Chrizostomas (a.347 — 407 IX 14) ž. Jonas Chrizostomas šventasis. šiaip — gražbylys.

Auksakaliai. Jau gilioje senovėje — senovės Egipte, Asirijoje, Babilonijoje, Graikijoje, Romoje — žinomi amatininkai, davę daugybę aukštos kokybės dirbinių. Ypač daug vertingų jų darbo pavyzdžių surasta išlikusiuose faraonų kapuose. Krikščionybei išsiplatinus, A. darbui naują akstiną davė reikalas aprūpinti bažnyčias reikalingais bažnytinėms apeigoms gražiais indais, žymiausi menininkai kartu vertėsi ir A. darbu, pvz.: Brunelleschi, Verrocchio, Ghirlandajo, Donatello ir kt. Bet A. specialistai jungėsi j specialius A. cechus, iš kurių išėjo taip pat ir išgarsėję A. menininkai, kaip Bemenuto Cellini, Caradosso, P. Germain ir kt. Liet u-v o n A. darbo pavyzdžiai, specialiai bažnytinių apeigų reikalui, pradžioje buvo gabenami išimtinai iš Vakaių Europos, bet jau XV a. Vilniuje dirbo keli A. iš Vokietijos. 1522 jie jau sukūrė Vilniuje atskirą A cechą. Pagaliau Žygimantas Augustas parsikvietė iš užsienio A. Giovanni e Giaco-mo di Verona, N. Zeithą ir kt., kadangi vietiniai A. negalėjo patenkinti jiems didesnių statomų reikalavimų. Iškylant eilei naujų didikų ir jiems savitarpyje konkuruojant savo gyvenamų patalpų puošnumu, ir vietos A. buvo statomi vis didesni rekalavimai ir jų darbas nuolatos tobulėjo. Bet jau XVIII a. vienų Vilniaus A. neužteko nuolatos didėjantiems reikalavimams patenkinti, ir Lietuvoje XVIII a. aukso dirbiniai, be Vilniaus, gaminami ir Kopyle prie Nesvyžiaus, Rraslave. Antrojoje XVIII a. pusėje Lietuvos paiždininkis A. Tizenhauzas įkūrė Gardine net „aukso fabriką”, kuris gamino galionus, kaldavo ordinus, auksines sagtis ir kt. Ir pati auksakalystė virto tik eiliniu amatu. Antrojoje XIX a. pusėje ir XX a. A. darbą žymia dalimi pavadavo masinė fabrikinė auksinių daiktų gamyba

Auksanometras aparatas augalų augimo greitumui matuoti.

Auksas cheminis elementas, ženklu Au (aurum), eilės N. 79, at. svoris 197,2. Gamtoje A. daugiausia pasitaiko palaido metalo pavidalu kvarcų padermių gyslose, dažnai drauge su sulfidinių zūdžių priemaiša. Metalinis A. pasitaiko ir mineralų petzito (Au, Ag)2Te ir kt. pavidalu ir smėlyje, ypač upių. Jį vadina plaunamuoju A. A. padermių uolienose A. yra vos keletas g vienoj uolienos tonoj. Su upių vandeniu daug A. patenka į jūras, kur 1 m3 vandens yra a. 0,02 mg A. Smėlio A. išskirti smėlį plauna, vandens srove atskiriant lengvesnes medžiagos daleles ir tuo būdu surenkant sunkias A. daleles indo dugne. Sijojimu atskiria rupias uolienų dalis nuo smulkaus A. A. išskirti vartoja ir amalgamos būdą. A. smėlio mišinys apdirbamas gyvuoju sidabru, kuris ištirpdo A. Po to gyvsidabris nudestiliuojamas 3600 C, ir inde pasilieka A., kuris valomas įvairiomis cheminėmis priemonėmis. Iš rūuų, kurios turi mažiau A., ištirpdinamas A. cianido būdu. Kalio cianidas, KGN, esant deguoniui, ištirpdo A. ligi kalio-A. cianido, kuris tirpsta vandenyje ir iš kurio lengvai galima išskirti A., pvz. veikiant cinku. Galima dar A. išskirti iš rūdų chloro pagalba. Gautą negryną A. valo elektrolizės būdu.

Daugiausia A. gaunama Pietų Afrikoje. Paskiau eina Rusija, Kanada ir JAV. Grynas A. minkštas, greitai raižosi. Kad būtų kietesnis, jį maišo su variu, sidabru. Grynas A. vad. 1000 laipsnių, arba prabos, arba 24 karatų. JAV auksiniai pinigai yra 2.1,6 karatų grynumo, taigi turi grynumo laipsnį 900 —90% gryno A. ir 10% vario. Baltasis A. turi per pusę A. ir sidabro.

Iš A. galima pagaminti labai plonas skardeles ligi 0,00014 mm storumo. Jos vartojamos mediniams, popieriniams ir kt. daiktams auksuoti. Metalai auksuojami elektrolizės-galvanotechnikos būdu, naudojant A. kalio cianido tirj inį. Porcelaną ir stiklą auksuoja uždedant A. chlorido ir tam tikrų aliejų mišinį ir paskiau kaitinant. A. yra taurus, neveiklus metalas, ne-gendąs nei ore, nei nuo rūgščių ar šarmų.

Auksašaknė (Hydrastis canadensis) rau-gerškinių (Berberidaceaej šeimos vaistinis augalas, savaime augąs Kanadoje, o prižiūrimas ir Lietuvoje. Ilgametis augalas. Vaistus gamina iš šaknų. Ligi 30 cm aukščio. Vaisius sudaro 6—13 sultingų dvisėk-lių uogų.

Auksažvynė ž. Aukso žuvys.

Auksė auksinės spalvos karosų atmaina. Ji yra skirtinga nuo karosiškos giminės kiniškosios auksinės žuvytės.

Auksinas senoji Lietuvos ir Lenkijos moneta. XIV ir XV a. tai buvusi aukso moneta, ėjusi Lietuvon ir Lenkijon iš Italijos (florenus, florino), Olandijos ir Vengrijos; tas pats dukatas, vok. Gulden. Pradžioje A. turėjo 14 grašių (skatikų), vėliau 30 grašių. Paskutinysis A. buvo vadinamas lenkišku A., o tikrasis dukatas raudonuoju A. XV a. už vieną dukatą mokėta Žygimanto Augusto 1565 Vilniuje kaltas auksinas

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:


Autorius
  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5000-0=5000 wiki spaudos ženklai).