Puslapis:LE01.djvu/424

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

kietmedžiai, mangano rūdos a. 853.000 t per metus. ovui’u.auo-aj luttaj '¿aKoradi. Sostinė Acra u^iKra). 1^2. įst. u.nversi-tetas. 1951 A. jx. gavo piUiną ¿uviva^dą. Į vietinį pariame^Ltį re.i^am* to čiabuviai juodukai ir u Daiueji auto^ai. i^irm eji rinkimai įvyko ly5l.

A. K. pirmasis 1470 pasekė portugalas Santander. 1481 pajūryje į3;kūrė portugalai ir prie Elmmos pastatė š\. Jurgio tvirtovę. 1637 juos išvijo olandai. Nuo 1672 visame vak. Afrikos pajūryje pradėjo įsigalėti anglai. Buvo dar mėg ię įsikurti ir vokiečiai, ir danai. Nuo 1821 A. K. perėmė administruoti D. Britanijos vyriausybė.

Aukso kursas aukso kaina biržose. Kaina nustatoma dedant pagrindu tam tikrą aukso svorio vienetą, būtent unciją (oz) lygią 1/12 troy svaro ir 31,1035 g.

Aukso laisvė senojoje Lenkijoje, o iš ten ir Lietuvoje buvo bajorų piivilegijų visuma, jų tarpe ir liberum veto teisė. Ji sukėlė tą valstybės anarchiją kuri pakrikdė valstybės ūkį ir kultūrą ir XVIII a. leido tas dvi valstybes okupuoti svetimoms kariuomenėms, kurios taip pat dėjosi A. L. gynėjomis, nes tat ir leido joms įsimaišyti į tų valstybių vidaus gyvenimą ir sutrukdyti kai kurių visuomenės grupių pastangas suvaržyti bajorų savmJiavimą.

Aukso obuolys aptinkamas tų tautų mituose, kurios apskritai pažiFta obuolį. Senovėje graikuose gyvavo padavimai apie augusius Hesperidžių sode A. O., kuriuos prižiūrėjusios Nakties dukros Hesperidės, o medį, kuriame A. O. augo, saugojęs slibinas Ladonas. šį A. O. išvogęs Heraklės, užmušdamas slibiną, ir atnešęs Graikijon. A. O. buvęs reikšmingas ir Trojos karų mituose. Lietuvių kalba turime išverstą ir 1913 Chicagoje išsp. Auksinio obuolio istoriją, kur pasakojama Trojos karo istorija.

Aukso orda. 1236 — 1241 žymi Europos kraštų dalis buvo nukark.uta totorių, vadovaujamų Čingischano pal'kuonio Batu. Atėjęs iš vid. Azijos, jis 1236 nukariavo Volgos intako Karnos upyno įsikūrusią bulgarų valstybę. 1237 jis nukariavo ir daug rusų gyvenamų kraStų, oavergęs ir stepėse gyvenusius klpčakus arba polovcus, nu-teriojo Sileziją, Lenkiją, Moraviją, Vengriją ir Dalmat jos dalį. Atitraukęs, Batu sustojo pr.e žemutinės Vo'gos intako Ach-tubos. Kadangi paties B.i u palapinė dėl savo auksinių papuošimi} buvo vadinama auksine, tai ir pati jo būstinė, o vėliau ir visa jo valstybė buvo pran >i.ta Aukso orda. Arabų rašytojai ją vai'lno De5ti Kip-čak, arba Kipčako orda, nes į ją įėjo ir anksčiau stepėse gyvenę k.pčakai. A. O. neturėjo a šk'ai nustatytų fo’itinių sienų. Joje totoriai sudarė tik nt č’-dslę mažumą, 1246—1247 aplankęs Eatu Carplni liudijo, Kad Batu kariuomenėje buvo 600.000 žmogių, iš kurių tik 150.000 totoriai.

Batu sustojo prie Volgos žemupio, nes Volga iš senų laikų buv^ žymi prekybos arterija tarp Azijos ir Europos, be to, A. O. tuo būdu buvo vidury kebo, kuriuo ėjo susižinojimas tarp Azijos ir Europos. Kadangi Čingischano sukurta imperija, jam mirus, pagal jo sūnų skaičių suskilo į keturias dalis, tai ir A. O. atsipalaidavo nuo priklausymo vyriausiajam totorių chanui. Batu savo valstybėje išlaikė Čingischano srdarytą civilinę ir karnę organizaciją. Ji buvo suderinta su giminių organizacija, ir vyriausiais kariuomenės vadais buvo skiriami kilčių viršininkai, įsikūręs stepėse, jis padalino jas tarp atskirų giminių, kad jos galėtų kilnotis ir turėti tinkamiausias gyvenimo sąlygas.

Griežtais nuostatais buvo apsaugomi kiekvienos giminės pasėliai ir gyvulių kaimenės, šiaip viskas priklausė chanui, o jam mirus, giminių seimas — kuriltajus rinkdavo jo įpėdinį ir artimiausiųjų chano giminių. Prie chano veikė taryba-divanas, kurią sudarydavo žymiausieji chano didikai. Dėl tų rinkimų, ypač antrojoje XIV a. pusėje, prasidėjo nuolatiniai savitarpio vaidai, kurie nusilpnino A. O. galią.

Rusų kraštus valdydami, totoriai nustatė specialinę šio valdymo tvarką. Nukariauti rusų kraštai turėjo eiti drauge su totoriais karan ir mokėti jiems žmonių, gyvulių ir daiktų dešimtinę. Nukariavus buvo daromi nukariautų asmenų ir turto sąrašai. Pirmą gyventojų surašymą totoriai sudarė 1257, antrą 1275 ir po to buvo padidinta pagalvė. Duoklę pradžioj rinko patys totoriai, paskiau teisę ją rinkti jie parduodavo Chivos ir Bucharos pirkliams, o XIV amžiaus pirmojoje pusėje šią teisę jie perleido Maskvos kunigaikščiams. Savo valdžiai palaikyti jie siųsdavo į svarbesnius rusų centrus Savo valdininkus-baskakus su kariuomene ir chano pasiuntinius teismo ir kunigaikščių rinkimo reikalams. Kadangi dėl duoklės rinkimo iškildavo nuolatinių vietinių sukilimų, tai jie ir buvo pavedę ją rinkti patiems Maskvos kunigaikščiams.

A. O. chanui sustojus vienoje vietoje, jo būstinė virsdavo didelės valstybės centru, per kurį ėjo ir platūs prerybiniai ryšiai, ir kur susidarė ir žymi pramonė.

Aukso ordos karys

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5175-0=5175 wiki spaudos ženklai).