Puslapis:LE01.djvu/427

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

auksinė žuvytė (Carassius auratus) ir auksinis karpis (Higoi) yra dirbtiniu būdu atrenkant išaugintos žuvų rūšys. Lygiai ir tarp kitų žuvų rūšių pasitaiko auksinių egzempliorių, kuriuos auginant galima pasiekti auksinių žuvų rūšių (aukso upėtakiai, aukso ešeriai, auksiniai lynai, ir kt.).

Aukspirta 1) šakių aps. Sintautų ir Slavikų vi. upė, dešinysis šešupės intakas, 19 km ilgio. Prasideda ties Pakorbūdžių k. latakai: Kiaulupė, Vaitiekupė, Aukspirta (antroji). A. įteka į Šešupę 89 km nuo jos žiočių. Baseino plotas 91 km2.

2) Aukspirtos (1) dešinysis intakas, 11,8 km ilgio. Prasideda ties Gabartų k. Dešiniajame A. krante yra Kaukal-nio pilaitė.

Aukšlas (aukšlis, aukšlys, raukšlis, ku-znvas, vaukšlė, vaukšlys) maišelis uogoms miške supilti, padaromas iš nuluptos medžio žievės.

Aukšlė (Albumus lucidus Heck) balta-žavių (karpiečių — Cypiinidae) šeimos kaulingoji žuvis. 10 — 20 cm ilgio, mėlyna nugara ir sidabro šonais bei pilvu. Būriais besigananti tekančių ir stovinčių vandenų žuvis. Gyvena ir pussūriame vandenyje — Kuršių Marėse — ir išeina su pussūriu vandeniu tolokai į Baltijos jūrą. Neršia gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje vandenų pakraščiuose. Kuršių Marėse ir kai kuriuose ežeruose gaudoma masiškai. Mėsa suvartojama pašarui, o iš žvynų gaunamas guaninas — medžiaga kurio kristalai suteikia strie-gams sidabrinę spalvą. Iš guanino daromi dirbtiniai perlai.

Aukšlelis maišelio pavidalo sporangis, kuriame išaugą aukšliagrybių (Ascomyce-tes) klasės grybų sporos.

Aukšliagrybiai (Ascomycetes) viena tikrųjų grybų klasė, kuriai priklauso keliolika tūkstančių rūšių. Gyvena saprofitų arba parazitų būdu. Dauginasi gamindami keleriopas sporas. Klasei būdingiausios sporos susidaro iš askų arba aukšlelių (abrinaičių), kurios vad. askosporomis. A. pavyzdžiai: mielės (Saccharomyces), ragangrybiai (Taphrina), agrastų valksčia-grybis (Sphaeroteca mors uvae), skalsės (Claviceps purpurea), raupliagrybiai (Ven-turia), sodinis vaisiapūdis (Selerotinia fructigena), valgomasis trumas (Tuber brumale), pelėjūnas (Pénicillium) ir kt.

Žemės Ūkio Vadovas I 1930.

Aukšliasporė aukšlelyje užaugusi spora.

Aukšpamečių durpynas Kelmės vi. Raseinių aps., 66 ha ploto, 3 m gylio.

Aukštadvarė (Aukštadvaris) Seinų aps. Veisiejų vi. dv. 30 km nuo šeštokų, 2 km nuo Veisiejų. Apylinkėse daug senienų: ties Bedugnės ež., Milžinkcpių lauke, keli iš. akmens ir. žemių supilti pilkapiai su degintų lavonų laidojimo pėdsakais. Apie 1870 —1880 buvo įtaisytas kailių ūkis. Prieš I Pasaulinį karą čia veikė upėtakių žuvų peryklėlė. Buvo mėginta apveisti ežerą oriom ir karpiais.

Aukštadvaris Trakų aps. mstl., 35 km nuo Vievio glž. stoties. A. jungia vieškeliai su Stakliškėmis (15 km), Semeliškėmis (15 km), N. Trakais (22 km) ir Onuškiu (13 km). Dėl daugybės kalvų ("ligi 250) ir ežerų A. yra viena gražiausiųjų Lietuvoje vietovių. A. susikūręs dešiniajame Verknės krante, bet seniau buvo vėlesnio A. dvaro vietoje. Netoli nuo A. prasideda Verknė ir Strėva. Apylinkėje randama nemaža kalkių tufo.

A. žinomas nuo XVI ?. pradžios kaip Lietuvos Didž. Kun-ščio d\aras. 1518 pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, žygimantas II Senasis atidavė A. pabėgusiam iš Maskvos Jonui Lackiui, su kuriuo kartu čia iš Rusijos atbėgo ir daug sentikių. 1569 VIII 9 A. gavo miesto teises. 1629 Jonas Alfonsas Lackis čia pastatė mūrinę bažnyčią ir domininkonų vienuolyną. Domininkonai čia buvo įsteigę mokyklą, kuri nemaža prisidėjo prie A. apylinkės sulenki-nimo, nes A. liko lyg nutautusi sala grynai lietuviškoje srityje. 1S32 rusų valdžia vienuolyną panaikino, parapija buvo padalinta tarp kaimyninių, turtai konfiskuoti. 1866 bžn. paversta cerkve, vienuolynas kareivinėmis. 1866 buvo panaikinta koplyčia. 1908 buvo gautas leidimas naujai bažnyčiai statyti, ir ji buvo baigta prieš I Pasaulinį karą. 1923 V 15 Vilniaus vyskupas Jurgis Matulevičius vienuolyno rūmus, bažnyčią (cerkvę) ii žemę pavedė Moterų Kultūros Draugijai, kuri čia 1923 X 13 atidarė mergaitėms ūkio mokyklą. Per lietuvių karą su lenkais A. ėjo iš rankų į rankas, kol liko Nepriklausomoje Lietuvoje.

Apylinkėse yra keletas sukštų piliakalnių, turėjusių strateginės įeikšmės, nes A. buvo kryžiuočiams pakeliui žygiuojant į Trakus ir Vilnių, žymėtini: vad. Napoleono Kepurė, Pilies kalnas, kuriame buvo Lackių pilis, šibos (Kartuvių) kalnas ir

Aukšlė

Aukštadvaris

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4778-0=4778 wiki spaudos ženklai).