Puslapis:LE01.djvu/431

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

darytų valstybėje kaip ir dvi teisines tautas, vieną platesnę ir antrą siauresnę, o tai prieštarautų demokratiniams principams. Tad lieka tiktai kitokia rinkimų tvarka bei atstovavimo konstrukcija, paliekant tą pačią piliečių rinkikų sudėtį balsuojant į abejus rūmus. Demokratinės doktrinos klasikas, Esmein, siūlė šiuos A. R. sudarymo metodus, neprieštrraujančius demokratiniams principams. 1) tos pačios balsavimo sąlygos ir balsavimo tvarka į abejus rūmus, bet atstovų skaičius A. R. mažesnis; tai paveikia ir dvejų rūmų sudėties skirtingumą, nes ten, kur yra mažiau atstovų, ne tiek pasireiškia ir tam tikri įvairių srovių atspalviai; 2) ilgesnis mandatų terminas A. R.; 3) teritorijos suskirstymas stambesniais balsavimo vienetais arba rinkimų apygardomis į A. R. arba bent suskirstymas kitoK,.omis apygardomis, nesutampančiomis su rinkimų apygardomis, nustatytomis renkant žemesniuosius rūmus; 4) tiesioginis balsavimas renkant žemesniuosius ir netiesioginis (dviem ar keliais laipsniais, ypač per išrinktuosius į vietos savivaldybes rinkėjus) renkant A. R.; 5) amžiaus cenzo pakėlimas rinkikams į A. R. Ypač du paskutinieji Esmeino nurodyti metodai, netiesioginis balsavimas ir pakeltas amžiaus centas, yra plačiai praktikuojami demokratiniams A. R. sudaryti, čia dar tenka pridėti dažnai pasitaikąs A. R. s: dėties atnaujinimas ne iš karto, bet dalimis (pvz. JAV ir kitur). Kai kuriose valstybėse A. R. sudėtis taip būdavo sutvarkoma, kad juose būtų atstovaujami įvairūs socialiniai interesai. Tada greta demokratinės masinio skaičiaus atstovybės, kuri koncentruojasi žemesniuosiuose rūmuose, sudaroma antroji quasi sociokratinė svarbesnių socialinių interesų atstovybė. Dvejų rūmų sistema, kad galėtų tvirtai nusistoti ir veikti, 5 ra reikalinga dvejų atsto\ avimo veiksnių. Unitarinėse, grynai demokratinėse valstybėse, ji to neranda ir todėl ji tenai dirbtinė ir kelianti nuolatinius ginčus. Bet ji gali sėkmingai plėstis federacinėse, net ir demokratinėse, valstybėse, kur ji nei tokių ginčų, nei abejonių nekelia. Demokratinėse federacinėse valstybėse visada yra du pagrindiniai veiksniai: vienas kuris nors bendras visai federacijai, pvz. visa federacijos tauta, ir antras — federacijos nariai, sufe-deruotos pirminės valstybės, iš kurių sudalyta federacija.

Dėl A. R. funkcijos ir ganos, kurios ne visur sutampa su žemesniųjų rūmų funkcija ir galia, tenka skirti administracijos ir įstatymo leidimo sritis. Dėl pirmosios galios pažymėtina, jog kai karose valstybėse, ypač ryškiai federacinėse, pvz. JAV, A. R. turi tam tikrų administraciniu funkcijų, dalyvaudami vyriausybės darbe. Federacinėse valstybėse tai seka iš to, kad čia A. R. centro valdžioje sudaro vieninlelę federacijos narių atstovybę, kuri todėl turi būti veikli visose valdžios srityse, nes kitaip federacijos nariai, kitokio savo organo neturėdami, būtų iš tam tikros veikimo srities visai išskirti. Painesnis yra klausimas, ar unitarinėse parlamentinio režimo valstybėse A. R. priklauso ministerių kabineto veikimo kontrolė ir šios kontrolės sankcijos. Anglijos lordų rūmai šios galios neturi. Bet dėl tam tikrų abejų rūmų šioje srir.yje lygumo nepatogumų reiškiasi tendencna visas parlamentinės valdymo kontrolės sankcijas sukoncentruoti žemesniuosiuose rūmuose. O ir ten, kur šiuo atžvilgiu veikia teisinis abejų rūmų lygumas, A. R. patys užleidžia pirmenybę žemesniesiems ir tik išimties keliu tas sankcijas patys vykdo. Įstatymų leidimo srityje principiškai veikia abejų rūmų lygybė, bet ir čia reiškiasi tendencija, kad A. R. priklausytų tiktai žemesniųjų rūmų priimtų įstatymų stabdymo funkcija, vad. reliatyvusis arba suspensyvinis veto. Tada sprendžiamoji galia priklausytų tiktai žemesniesiems rūmams; aukštesnieji galėtų tiktai versti žemesniuosius peržiūrėti tai, kas aukštesnių-ių pastebėta ir kas sukelia abejonių, šis funkcionalinis A. R. pobūdžio keitimas pradėjo reikštis ypač finansinių įstatymų ir biudžeto srityje. Anglijos 1911 Act of Parlament galutinai pakirto lordų rūmų galią biudžeto bei finansinių įstatymų atžvilgiu. Kai kuriose valstybėse (pvz. JAV) finansinių įstatymų srityje žemesniesiems rūmams užtikrinama teisinė jų svarstymo pirmenybė.

Aukštesnioji Kultūrtechnikų Mokykla, žemėtvarkos darbams Lietuvoje besiplečiant pasirodė būtina ruošti kultūrtechnikų. 1922 prie Dotnuvos žemės ūkio technikumo buvo įk. kultūrtechnikų skyrius, kuris veikė ligi 1927, išleidęs 43 kultūrtechnikus. Įsikūrus Dotnuvos žemės Ūkio Akademijai ir ž. ūkio technikumui su^’ikvidavus, 1927 X 3 Kėdainiuose buvo įk. atskira Aukštesnioji Kultūrtechnikų Mokykla, kurioje, be bendrųjų dalykų, buvo dėstoma ir visa eilė specialinių, kultūrtechnikams paruošti reikalingų dalykų. Mokslas buvo einamas trimis kursais. Bet 1937 buvo įsteigtas ir ketvirtas kursas — geodezininkų skyrius. Nuo 1940 baigę A. K. M. buvo priimami į VDU statybos fakulteto antrąjį kursą.

Aukštesnioji Miškų Mokykla buvo žemės Ūkio Ministerijos įst. Alytuje 1927 IX 15. Ji perėmė likviduoto žemės ūkio Akademijos miškų skyriaus mokslo priemones, laboratorijas ir kt. Į mokyklą priimdavo baigusius ne mažiau kaip 6 aukštesniosios mokyklos klases. Mokyklos kursas buvo einamas per dvejus metus. Mokykloje buvo dėstomi vien specialiai su miškininkyste surišti dalykai. Mokyklą baigę įgydavo miškininkų vardą.

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+5714-0=5714 wiki spaudos ženklai).