ko vidutinis, arba sąlyginis. Dėl pagrindinio jūros horizonto nevienodumo, lyginant altitudes, kyla ir nesusipratimų. Pvz. Kauno mieste buvo vartojami net penki horizontai, kurie skyrėsi ligi 0,7 m.
S. Kolupaila Lietuvos niveliacijos 1926.
Aukštkalniai Kauno aps., Čekiškės vi. bažnytkaimis.
Aukštoji algebra matematikos šaka, tyrinėjanti algebrines lygtis aukštesnio laipsnio negu ketvirtas, sveikąsias ir trumpme-nines algebrines lygtis, algebrines formas, grupes, invariantus ir transformacijas. Grupių nagrinėjimas XX a. pradžioje išsiplėtė į atskirą matematikos šaką—grupių teoriją.
L. E. Dickson Modern algebraic theories 1928.
Aukštoji Freda Kauno priemiestis, a. 2 km nuo Kauno glžk. stoties, čia buvusį didelį dvarą 1883 rusų valdžia nusavino kuriamos Kauno tvirtovės reikalui. I Pasaul. karo metu vokiečiam apšaudant Kauno tvirtovę, daug A. F. pastatų buvo apgadinta arba ir visai sugriauta. 1920 A. F. dvare buvo įkurta žemesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla, kuriai buvo priskirta a. 200 ha žemės. 1923 II greta buv. A. F. dvaro, 3 km nuo Kauno, buvo įst. Botanikos sodas. Apie 125 ha A. F. žemės ploto užimdavo Lietuvos karo aviacija ir kitos Lietuvos kariuomenės dalys. Be to, A. F. rajone žemės reformos valdyba buvo išparceliavusi 26,8 ha nedideliais sklypais naujakuriams, daugiausia valstybės tarnautojams.
Aukštoji geometrija bendras pavadinimas aukštosiose mokyklose dėstomų geometrijos šakų. Ją sudaro analizinė geometrija, projekcinė geometrija, braižomoji geometrija, topologija, arba padėties geometrija (Leibnizo pavadinta Analysis situs ar Geometria situs), diferencinė geometrija ir neeuklidinė geometrija.
Aukštoji Italija š. Italijos dalis, apimanti Liguriją (Rivierą), Emiliją, Lombardijos žemumą ir Veneciją. Tai viena derlingiausių ir turtingiausių Italijos dalių, tankiausiai gyvenama ir aukštesnės kultūros už kitas Italijos sritis.
Aukštoji įtampa Elektrinis darbas yra proporcingas elektros srovės stiprumo ir įtampos sandaugai. Mažėjant srovei, mažėja ir jo perdavimo nuostoliai. Ekonomiškam elektrinio darbo perdavimui didesniam atstume reikalinga pakankamai A. Į. Nagrinėjanti A. Į. įtaisymus ir pastatus elektrotechnikos šaka vadinama A. Į. technika, kuriai išplitus, elektra virto pagrindiniu energijos šaltiniu. A. Į. leido centralizuoti elektros energijos gamybą ir ją paskirstyti į suvartojimo vietas; drauge leido naudotis ir kitais energijos šaltiniais — vandens jėga, rusvomis anglimis, durpėmis ir kt. Kintamosios srovės įtempimui pakeisti vartoja statinius prietaisus, trafus arba transformatorius. Sulig didumu įtampa skirstama į žemąją, vidutinę ir aukštąją, žemoji įtampa, ma'daug ligi 500 voltų, vartojama elektros energijai tiekti smulkiems vartotojams. Vidutinė, ligi 30.000 voltų, vartojama didesniems darbo kiekiams paskirstyti ir aukščiausioji įtampa, ligi 220.000 voltų ir daugiau, vartojama dideliems energijos ištekliams perduoti į tolimas vietas. A. Į. elektros srovė turi būti gerai izoliuota, kadangi ji yra gyvybei pavojinga. Tam tikromis sąlygomis ji gali būti žmogui pavojinga jau 220 voltų. Dėl to paprastai griežtai yra nustatomi reikalavimai, kurie turi būti A. Į. įtaisymams taikomi.
Aukštoji Lietuvos, Lietuvos Aukštoji (lenk. Wysokie Litewskie), seniau Jampolė, Brastos aps. mstl. Kartu su visa Lietuvos Brastos sritimi ligi XVIII a. pabaigos priklausė Didžiajai Lietuvos Kunigaikštijai. Pirmoji bžn. statyta D. L. K. Vytauto, naujoji 1603 ir naujausioji 1872. Prie jos buvo įkurtas Vilniaus vyskupijos sufraganatas. 1785 čia buvo įkurdinti bonifratrai, kurie čia turėjo 14 lovų ligoninę. XIX a. rusai vienuolyną panaikino.
Aukštoji matematika. Nuo XX a. pradžios įprasta A. M. vadinti tas matematikos šakas, kurios dėstomos aukštosiose mokyklose (pvz. universitete ir kt.). ši pasenusi tradicinė pažiūra A. M. priskiria šias griežtosios ir taikomosios matematikos disciplinas: I. Analizė: 1)aukštoji algebra, 2) grupių teorija, 3) aibių teorija,. 4) transcendentinė analizė: a) diferencinis skaičiavimas, b) integrinis skaičiavimas, c) apibrėžtinių integralų teorija, d) diferencinių lygčių teorija, e) integrinių lygčių teorija, f) potencialo teorija, g) Fouriero eilučių ir integralų teorija, h) baigtinių skirtumų skaičiavimas, 5) skaičių teorija, 6) funkcijų teorija. II. Geometrija: .1) analizinė geometrija, projekcinė geometrija, 3) braižomoji geometrija, 4) analysis situs arba geometria situs—topologija, 5) diferencinė geometrija, 6) neeuklidinė geometrija. III. Mechanika: 1) kinematika, 2) dinamika: a) statika, b) kinetika, 3)hidrodinamika, 4) aerodinamika, 5) balistika, 6) stangrumo teorija. IV. Matematinė fizika, V. Tikimybių teorija. ši A. M. disciplinų klasifikacija turi trūkumų, kadangi kai kurias disciplinas galima priskirti tiek vienai, tiek kitai kuriai grupei, o, be to, A. M. plintant, vis atsiranda naujos matematikos disciplinos, kurios šioje klasifikacijoje nėra numatytos. Be to, šiai klasifikacijai trūksta objektyvių mokslinių kriterijų, kurie nustato A. M. požymius, ją lyginant su elementare matematika.
Aukštoji mokykla yra mokslo bei mokymo įstaiga, kurios tikslas stojusiems į ją baigusiems aukštesniąją mokyklą suteikti