Puslapis:LE01.djvu/438

Puslapis iš Lietuvių enciklopedijos.
Šis puslapis nebuvo peržiūrėtas

niaus universiteto statutu buvo įkurtas Lietuvos universitetas. 1922 IV 12 Steigiamasis Seimas priėmė naują universiteto statutą. Universitetas buvo padalytas į teologijos filosofijos, humanitarinių mokslų, teisių, matematikos gamtos, medicinos ir technikos fakultetus. Naujuoju statutu universitetas pradėjo gyventi nuo 1922 rudens. 1924 buvo dar organizuotas ir evangelikų teologijos (vėliau likviduotas) fakultetas. Naujasis Vytauto Didžiojo universiteto statutas buvo paskelbtas 1930 VI 7, bet lygiai kaip ir 1937 VII 17 statutan įnešė atmainų tiktai universiteto vidaus valdymo srityje. Nuo 1939 XII buvo perimtas ir lenkų 1919 Vilniuje įkurtas lenkiškas Stepono Batoro universitetas ir paverstas lietuvišku, perkėlus ten humanitarinių mokslų, paskiau ir ekonomikos bei teisių fakultetą, atidarius naują medicinos fakultetą, perkėlus matematikos-gamtos fak., paskiau įkūrus ir miškų mokslų fakultetą. Vytauto Didžiojo universiteto technikos fakultetas buvo padalytas į statybos ir technologijos fakultetus. Antroji Lietuvos A. M. buvo 1924 VII įkurta Dotnuvoje žemės ūkio Akademija. 1933 Kauno Konservatorija gavo visas A. M. teises. 1936 VIII 25 buvo įsteigta Kaune ir nauja A. M. — Veterinarijos Akademija.

Aukštoji Panemunė Kauno priemiestis kairiajame Nemuno krante tarp Jiesios upės žiočių ir Vičiūnų k. A. P. dvaras buvo įk. 1559. XVIII a. A. P. priklausė Vitebsko kaštelionui Simanui Siručiui; čia tuo laiku buvo ir miestelis, 1825 panaikintas, o 1837 atnaujintas. Siručio vaikaitis, Karolis Pro-zoras, 1794 sukilimo metu visą kitą savo turtą paaukojęs sukilimo reikalams, 1800 A. P. pardavė Petrui Lebrechtui Frence-liui, ir nuo to laiko A. P. buvo vadinama Frentcelio Panemune. XIX a. pabaigoje rusų valdžia buvo A. P. priverstinai išpirkusi Kauno tvirtovės reikalams. Pirmą bažnyčią čia pastatė Sirutis 1762, 1859 buvo pastatyta mūro bažnyčia.

1931 A. P. buvo prijungta prie Kauno, 1940 buvo a. 7000 gyv. Nuo 1921 A. P. buvo perkelta Karo Mokykla ir tais pačiais metais įkurti Aukštieji Karininkų Kursai, nuo 1930 II 10 pavadinti Vytauto Didžiojo Karininkų kursais. Tų mokyklų rajone 1930 pastatytas skulptoriaus V. Grybo (vokiečių 1940 nužudyto) sukurtas Vytauto Didžiojo paminklas. A. P. rajone buvo dr. J. Basanavičiaus parkas, kuriame buvo pastatytos dvi džiovininkų sanatorijos, čia 1927, 1928 ir 1938 buvo įruoštos Lietuvos skautų stovyklos.

Aukštoji Silezija (vok. Oberschlesien, lenk. Szląsk Gorny) pramoninga vid. Europos sritis, a. 13.000 km2 ir 2.300.000 gyv. (1935). Ligi 1919 buvo Vokietijos valdžioje, 1919-1939 padalinta tarp Vokietijos ir Lenkijos, nuo 1945 valdoma Lenkijos. A. S. turi daug žemės turtų: akmens anglies, cinko, geležies rūdos ir didžiausius Europoje švino išteklius. Didelė metalo, chemikalų, popieriaus, cemento ir keramikos pramonė. Didesnieji centrai: Katowice, Krölewska Hutą, Gliwice, Zabrze, Opole, Biskupic, Mie-chowic, Myslowic ir kt.

Aukštosios Plynios Durpynas šakių aps. Slavikų vi. 259,9 ha ploto, 3,1 m gilumo, vidutinio kelmingumo, mažo sudurpėjimo. Pelkė 365, 6 ha, aukštutinio tipo.

Aukštųjų Eisulių kalnai ž. Aukštieji Ei-suliai.

Aukštuma geografijoje vadinamas kiekvienas žemės paviršiaus iškilimas, bet dažniausiai A. vad. nesistematingai susigrupavę kalnai, kurie nesudaro atskiros kalnyno sistemos, šia prasme vad. A. ir žemųjų kraštų kalvos, pvz. žemaičių A. ir kt. Greta geografinės platumos ir geografinės ilgumos A. yra trečioji geografinė koordinata, kuri padeda apibūdinti kurios nors vietos padėtį. Absoliutinė A. rodo kalno viršūnės aukštį nuo jūros paviršiaus, reliatyvi A. — statmenišką viršūnės aukštį nuo kalno papėdės, žemėlapiuose A. žymimos gelsvai ruda spalva; didesnės A. tamsesne ruda, mažesnės—šviesesne gelsva. Atitinkamai žemumos žymimos šviesesne arba tamsesne žalia spalva.

Aukštumalas Šilutės aps. upė, 'Nemuno žiotyse, dešinioji Atmatos (Rusnės, Nemuno svarb. šakos) šaka. A. atsiskiria nuo Atmatos 8,9 km nuo jos žiočių. A. ilgis 5 km. 1929 buvo pradėti darbai plotui tarp A. ir Atmatos pylimais apsaugoti.

Aukštumalo pelkė Šilutės aps. Aukštumalo Pelkės vi. valstybinis dvaras 4881 ha ploto. Tikrosios pelkės plotas a. 3000 ha. Vidurinė dalis iškilusi ligi 5—7 m, kraštai a. 2,5 viršum jūros. Durpių ir samanų gilumas siekia 3—3,5 m. Traksėdžiuose įrengtas fabrikas kraikui iš durpių gaminti. Pro pelkę šiaurėje teka Tenenis (Minijos inta-

Autoriai arba redaktoriai

Kitur naudojant ar cituojant šį straipsnį, būtina nurodyti jo autorius.

Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1953–1985 m.

Internetinės versijos redaktoriai:

  • Arūnas Pabedinskas – autorius – 100% (+4686-0=4686 wiki spaudos ženklai).