neina aukščiau javų ribos. Alpėse toji riba yra iškilusi ligi 1500 m, bet ir čia yra paskirų gyvenamų vietovių ir aukščiau. Kasyklos, observatorijos, turistų viešbučiai, užeigos namai būva ne tik aukščiau javų ribos, bet ir pačioje sniego juostoje.
Aukštumų matavimai. Aukšto objekto (namų, kalno ir pan.) aukštumą galima nustatyti, žinant vad. aukštumo kampą ir atstumą. Kampui išmatuoti tinka bet kuris optinis matavimo įrankis — teodolitas, universalusis instrumentas ir kt., — turįs vertikalų skritulį su lanko padalinimais ir lygiu. Dideliuose atstumuose šis vad. trigonometrinis metodas neduoda tikslių duomenų, nes dėl žemės atmosferos įtakos negalima tiksliai aukštumo kampo nustatyti. Nedidelis aukštumų tarp dviejų artimų taškų skirtumas tiksliai gali būti išmatuotas matuokle ir gulsčiu žiūronu-niveliru. šis metodas vartojamas ir dideliuose atstumuose, bet tuomet tenka nustatyti tarpinių taškų eilė kelių dešimčių metrų atstumu vienas nuo kito. Nors šį vad. niveliacijos taką ne visur galima nustatyti, tačiau šis metodas pirmauja dėl jo tikslumo: gerai atlikto matavimo aukštumo paklaida nėra didesnė kaip 1 mm 1 km atstume.
A. M. žemės paviršiuje sudaro atskirą geodezijos mokslo šaką-niveliaciją. Aukštumus galima matuoti ir jautriu barometru (paprastai aneroidu), žinant, kad aukštyn kylant oro slėgimas mažėja. Kadangi šis metodas yra daug paprastenis už daugelį kitų, jis plačiai taikomas geodezijoje, nežiūrint, kad nėra labai tikslus; taip pat jis nepakeičiamas aviacijoje ir kalnų kelionėse. Debesų aukštumas matuojamas, stebint arba fotografuojant juos iš dviejų skirtingų vietų. Toks pats metodas taikomas ir meteorų aukštumui nustatyti. Atmosferos aukštumą rodo aušra, sutemos, meteorai, šiaurės pašvaistė. Matomas mėnulyje jo užtemimo metu žemės šešėlis leidžia išmatuoti žemės atmosferos aukštį. Astronomijoje paprastai aukštumu vadina matuojamą universaliu instrumentu arba vertikaliu skrituliu aukštumo kampą. Mėnulio kalnų aukštumą rodo okuliariniu instrumentu matuojami jų šešėliai. Tačiau topografinis planetų tyrimas dėl jų didelio atstumo sunkiai įmanomas.
Aukštuolis Jonas (g. 1888 IV 2 Kalnaga-lių vs., Kupiškio vi.) diplomatas, publicistas. 1907 pabaigė Mintaujos gimn., 1912 išklausė Petrapilio univ. teisių fakultetą, bet baigė Tomsko univ. Ligi 1915 tarnavo Kauno apygardos teismo kandidatu ir e. tardytojo pareigas. Kartu su kitais lietuviais 1915 pasitraukęs nuo vokiečių okupacijos į rytus, tuojau buvo paskirtas Lietuvių Centro Komiteto .nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu Pavolgyje ir juo buvo ligi 1916, o paskiau išsikėlė į Švediją ir ligi 1919 buvo tokiu pat įgaliotiniu Stockholme ir ligi 1921 Lietuvos chargė d’af f aires Skandinavijos valstybėse, ligi 1922 Olandijoje. 1922 —1923 Lietuvos užs. reikalų ministerijos departamento direktorius. 1923 — 1927 pasiuntinys ir įgaliotas ministeris Latvijoj, ligi 1929 Estijoj ir Suomijoj. Nuo 1930 užs. reik. min. teisių ir administracijos departamento direktorius. >Nuo 1932 X įgal. ministeris ir nepaprastas pasiuntinys Čekoslovakijoje. Publicistikoje slapyvardžiais Jonas arba Kalnagalietis rašė Lietuvių Balse (Petrapilyje), JAV Lietuvoje, Sandaroje ir kt., taip pat Nepriklausomos Lietuvos spaudoj.
Aukštupys 1) -aukštutinė upės dalis. Seniau visos upės buvo dalijamos į tris dalis. Pagal tą principą A. turi didesnį kritimą (kalnų slėniai), geologiškai yra aktyvesnis (erozija), turi slenksčių, rėvų, mažą debitą, sau lygius intakus. Bet toks padalijimas yra paprastai tik formalus, nes dažnai slenksčių turi kaip tik vidupis (pvz. Nemunas tarp Gardino ir Kauno) ar net žemupys (pvz. Dniepro slenksčiai). Formaliai Nemuno A. laikomas aukščiau Gardino, bet tikrasis jo A. yra tik nuo versmių ligi Pe-sočnos mstl. Formaliai Neries A. laikomas ligi Dvynasos, Nevėžio ligi Panevėžio, Šešupės ligi Kalvarijos, Dubysos ligi Bubių, Jūros ligi Rietavo, Minijos ligi Salantų, Ventos ligi Kuršėnų, šventosios ligi Sartų ež.
2) Kitu vardu vadinama upės dalis, pradedant versmėmis. Vardas, paprastai, kinta, upei tekant pro ežerą (pvz. šetekšna-Jeros A.) ar jungiantis keliems vienodo didumo intakams, pvz. Mūša—Lielupės A. aukščiau Nemunėlio santakos.
Aukštupys Panevėžio aps. Kupiškio vi. upelis, Lėvens kair. intakas, 1,4 km ilgio.
Aukštutinė Austrija š. v. Austrijos dalis, a. 12.000 km2 ploto ir 1 mil. gyventojų. Apima Dunojaus vidurupio sritį tarp jo intakų Inno ir Ennso, ribojasi su Bavarija ir Čekoslovakija. Pietų vakarų dalyje didelį druskos ištekliai (Salz Kammergut). Aukščiausias kalnas Dachstein 2996 m. Svarbiausi miestai Linz ir Steuer.
Aukštutinės durpės susidaro iš augalų, kurie yra prisitaikę augti mažiausio derlingumo srityje, randamoje žymiai aukščiau kad ir už buvusio ežero vandens paviršių.
Aukštutinės planetos yra tos, kurių atstumas nuo Saulės yra didesnis negu žemės atstumas. Marsas, Jupiteris, Saturnas, Uranas, Neptūnas ir Plutonas yra A. P.
J. AUKŠtUOliS