galimas daiktas, Lasickis šią deivę pats ir sukūrė.
Austen Jane (1775—1817) anglų beletriste. Išsp. Sense and Sensibility 1811, Pride and Prejudice 1813, Mansfield Park 1814, Emma 1816 ir kt. Autobiografija išsp. 21871. Raštu rinkinys 1923.
- r. W. Chapman J. A. 1949.
Auster romėnų pietų vėjas. Poetai tuo vardu vadino kiekvieną vėją.
Austeravia — gintaro sala. Plinius (23 — 79 Kr. g.) savo Historia naturalis išvedžio-ja, kad gintaras atsirandąs šiaurės vandenyno salose ir germanų esąs vadinamas glaesum. Dėl to romėnai vieną salą praminė Glaesaria, nors patys barbarai ją vadiną A. Pirmasis vardas pagal Plinijų turėtų reikšti Gintaro sala, bet, greičiausiai, Rytų sala. šiuodu vardai rašto šaltiniuose niekur nebeaptinkami, bet salos identifikuojamos su Frizų salomis.
- J. Puzinas Aisčiai istorinių Šaltinių Šviesoje — Aidai 1948 N. 12.
Austeriibz, čekų Slavkov, p. Moravijos Čekoslovakijoje mstl., pagarsėjęs 1805 XII 2 kautynėmis, vadinamomis ir trijų imperatorių kautynėmis, nes jose dalyvavo Napoleonas I, Aleksandras I ir Pranas II. Kai Napoleonas paėmė Vieną, austrų ir rusų kariuomenės 1805 XI pabaigoje susijungė prie Olomunco ir pradėjo žygiuoti Brno link, kad apriestų prancūzų dešinįjį sparną ir neleistų jiems susisiekti su Viena ir Čekija. XII 2 saulei tekant prasidėjo kautynės, kurias laimėjo Napoleonas, privertęs rusus ir austrus tiesiog bėgti, šiose kautynėse sąjungininkai turėjo 83.650 karių, o Napoleonas a. 70 000. Sąjungininkai kautynėse neteko 27.000, o Napoleonas 7.000. Tuojau po kautynių prasidėjo derybos, pasibaigusios Pressburgo (Bratislavos) taika.
- Meyerhoffer v. Vedropolje Die Schlacht bei A. 1912.
Austerlitz Fridrichas (1862-1921) Austrijos politikas ir žurnalistas, 1892—1921 Austrijos soc. dem. organo Arbeiter Zeitung red. Po revoliucijos a. 9 metus buvo aukščiausiojo teismo nariu, nuo 1919 steig. seimo narys ir keliais atvejais parlamento narys. Jis paruošė 1920 žurnalistų įstatymą ir 1922 spaudos įstatymą.
Austin JAV mst., Texas sostinė, 132.000 gyv. (1950). 1838—1839 vardu Waterloof, paskiau pavadintas A. Prie Colorado upės. Kapitolis, universitetas. Mašinų ir tabako gaminiu pramonė.
Austin 1) John (1790—1859) anglų te’sininkas teoretikas, 1825—1831 Londono univ. prof. vad. analizinės teisės mokyklos steigėjas. 1832 išsp. The province of jurisprudence determined arba Lectures on jurisprudence or the philosophy of positive law 51885.
2) Stephen Fuller (1793—1836) Texas valstybės JAV įkūrėjas. 1821 pradėjo kurti kolonistus iš JAV. Sukilę Texas gyventojai tais pačiais metais išgavo pripažinimą nepriklausomos nuo ispanų Meksikos valstybės dalies. Tačiau pats A., pakaltintas krašto išdavimu, buvo 13 mėnesių kalinamas. Grįžęs pradėjo ruošti sukilimą prieš Meksikos gen. Santa Anna valdžią ir stojo Texas sukilėlių kariuomenės priekyje. Po ilgų kovų pavyko laimėti, ir 1837 JAV paskelbė Texas nepriklausomybę su prezidentu Houstonu. 1839 įsteigta Texas sostinė buvo pavadinta A. vardu. A. vadinamas „Texaso tėvu” (Father of Texas).
3) Alfred (1835—1913) anglų poetas, parašęs satyrą The season 1861, poemą Madonna’s Child 1873, The human Tragedy 1862, Interludes 1872, Savonarola 1881, Prince Lucifer 1887, tragediją Flodden Field 1903 ir kt. 1911 išsp. autobiografiją.
4) Warren Robinson (g. 1877) JAV politikas. 1931—1940 senatorius, 1946 —1953 JAV atstovas JT organizacijoje.
Australazija geografinis terminas, apimąs Australiją, Naująją Gvinėją ir Naująją Zelandiją, kartais drauge ir su Melanezija, Mikronezija bei Polinezija, arba tik Malajų salyną.
Australija. Vardas kilęs iš lot. terra australis — pietų žemė. Australija apima 7.938.830 km2 ir turi 8.795.778 gyv. (1953). Malajų salos sudaro lyg tiltą iš A. į Tolimąją Indiją. A. neturi išraižytų, uostams tinkamų įlankų ir nedaug salų. Kai kurie pakraščiai seklūs, krantai lėkšti ir pelkėti (Karpentarijos įlanka), kitur statūs ir lygūs, pietų rytuose išraižyti. A. paviršius yra nesudėtingas. Rytiniame pakraštyje tęsiasi sumestiniai r. A. Kordiljerai. Prie jų yra lyguma—Murrayo—Darlingo upynas. Vak. dalį sudaro senas masyvas, didesnę vidurio sritį nenuotaki lyguma su sūriais ežerais. R. A. kalnai (A. Alpės, Mėlynieji kalnai) tęsiasi Didžiojo vandenyno pakraščiu per 3000 km ir, anapus Torreso ir Basso sąsiaurių, jų tęsinys Naujojoje Gvinėjoje ir Tas-manijoje. Aukščiausioji viršūnė Mount Towsend, arba Mount Kosciuszko, taip 1839 praminta lenko keliautojo Strzeleckio 2241 m. Kalnai, išsitiesę pamaryje iš pietų į šiaurę, turi didelės įtakos atmosferos drėgmenų paskirstymui, augmenijai ir ūkio gyvenimui. Iš jų teka svarbiausios žemyno upės ir čia gyvena a. 75% visų gyventojų. Vidurio žemuma yra sausa; tarp tekančių upių, kurių mažesnieji intakai kai kur visai išdžiūsta, riogso smėlio dykumos arba stepės. Upės yra vienintelės gyvenimo arterijos. Iš jų vanduo perkasais arba vamzdžiais leidžiamas laukams drėkinti. Sūriųjų ežerų srityje oras tiek yra sausas ir šiltas, kad upės betekėdamos išdžiūsta. Sūrieji vidaus A. ežerai yra liekanos kadaise čia buvusios jūros, susidariusios ledynų laikais A. turi ir periodinių upių, vadinamų creeks, kurios lietingu laiku būva labai vandeningos, o